Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: plėšti, žaidas, daga, diamentas, kirsti, barkšti, drybsoti, grėbstės, mielės, draugas, vimčioti, raiškus, dailė, nuožmus, išmanginis, vasera, skaplis, dugnas, bubutauti, susibubutauti, nuolat, nuolatos, kėkštas.

Antraštė:

plėšti

Straipsnelis:

žr. griežlė

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 147

Antraštė:

plę̃šti

Straipsnelis:

Visai nebūtina sakyti, kad „Lit. plę̃šti usw. ist urverw. mit abg. plęsati, r. pljasatь, poln. pląsać“ (taip – E. Fraenkel, Lit. etym. Wrtb. 6/9). Nors lie. lytyje regime -š-, o sl. žodžiuose -s-, negalima tik vienintelė išvada, kad čia slypi ide. kamienas *plenk̑-. Sl. kalbų v., anot Leskyno, skirtini III B grupei, kurios praes. asmenavimas yra: s. sl. plęšǫ, plęšeši, r. pljašu, pljašeš. Lie. lyties prieb. -š- gali būti perimtas iš sl. praes. kamieno (plg. J. Otrębski, Wschodniolitewskie... III 114, kur minimi lie. v., kurių praes. kamienas -uja, o bendraties kamienas -uić; lie. darúić, bendratis perimta iš br. daravacь ar le. darovać.

Šaltinis:

Schmalstieg 1960, 132

Antraštė:

plė́šti

Straipsnelis:

[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra germ.-bl. izoglosos:] 27. S. isl. flā (*flahan, germ. flēh-, flah-), s. angl. flēan „aplupinėti, lupti odą; nerti kailį“ – lie. pléšiu, (-ti) „lupti, dirti; nulupti, nupešti plunksnas“, la. pluôsît „lupti, plėšti“; ide. plē̆k-, plək-.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 81

Antraštė:

plė́šti

Straipsnelis:

Toch. A plänk-, plāṅk- „tempti, skinti, raškyti“ part. praes. med. pläṅkāmāṃ ir part. praet. pāpläṅku- formose. Šis veiksmažodis giminiškas su s. isl. flengja „mesti“, norv. flengja „ištraukti, išplėšti; skubėti“, kuris yra s. isl. flā < germ. *flahan „traukti, lupti kailį“ forma su nosiniu infiksu: s. ang. flēan „t. p. “ ir t. t. Paprastai germanų k. žodžiai lyginami su lie. plė́šiu ir t. t. Aišku, kad toch. A pläṅk- pirmiausia atitinka s. isl. bei norv. flengja, kuris taip pat turi nosinį infiksą. Tuo tarpu kai forma pläṅk- reprezentuoja ide. *pln̥k̑-, tai forma plāṅk- (preterito kamienas) pasidaro aiški tik kildinant ją iš ide. plōnk̑-. Dėl šio aiškinimo žr. Van Windekens, Orbis 14 (1965) 503, pirmąją pastabą.

Šaltinis:

Windekens 1976, 378

Antraštė:

plę̃šti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tike kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] plenši̯ō „šoku“: go. plinsjan tikriausiai yra pasiskolintas iš slavų (Vasmer ZslPh 4, 359). Todėl lie. plę̃šti, s. sl. plęsati yra tik baltų-slavų sužinomos kilmės, tačiau tikrai bendras žodis.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 252

Antraštė:

plėšti

Straipsnelis:

Žodžių, žym. sąv. „plėšti, drėksti“, didelę dalį sudaro žodžiai < ide. *der-; kiti gimin. žodžiams, reiškiant. „traukti“, „laužti“, „plyšys“ ir t. t. Lie. plėšti, la. plēst gimin. s. isl. flā, s. ang. flēan „nudirti odą, nulupti kailį“ ir t. t. Žr. drėksti.

Šaltinis:

Buck 1949, 566