Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: plėnys, skaročius, biųra, šešuras.

Antraštė:

plė́nys

Straipsnelis:

Lie. pelenaĩ, pr. pellane išrodo buvęs senas dalyvis, ekvivalentiškas la. pȩ̀. Gal sufiksas buvo revokalizuotas veikiant pelẽnė, pẽlenas ‘hearth’? Minėtųjų lyčių giminystė, jei ji iš viso yra, su plė́nis, plė́nys man nevisiškai aiški [Despite Solmsen KZ. 38, 444 ir jo sulyginimas κóνις„dulkės“ su lo. cinis ‘pelenai’]. Gali būti, kad šalia šaknies *pel- ‘degti’ buvo kita [...] negiminiška šaknis *pleHₑ- „dulkės, fine ash“ [kitur sakau, kad gal plė́nys, pr. plieynis ‘Staubasche’ lygintini su alb. pluhur < *pln̥ghu-n-. Jei taip, galime scarcely see čia *pl(e)Hₑ-.] Galima mėginti sieti πάληkaip *pl̥Hₑ-ā; bet lo. pollen ir pulvis tuomet lieka neaiškūs.

Šaltinis:

Hamp 1972a, 77

Antraštė:

plė́nys

Reikšmė:

„ką tik degusios medžiagos pelenai (su blėstančiomis žarijomis), Staubasche“

Straipsnelis:

plieynis (li čia turbūt = l';) E. 38 „plėnys“: lie. plė́nys, la. plẽne(s) ir kt. [281] žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 60; žr. taip pat ME s.v. plẽne.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 281–282

Antraštė:

plė́nys

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos paveldėtą balsių kaitą reprezentuoja šios eilės: 1) žélti : žãlias : žė́lė : žolė̃ : žìlti; 2) snéigėti : sniẽgas : snaĩgė : snìgti; 3) daubà : duobė̃ : dùbti. Tarmėse pasitaiko nemažai kaitos sumaišymo atvejų, kai atskiri žodžiai sakomi su kitais tos pačios eilės balsiais. Pavyzdžiui, su ė: plėnẽlė (Tirkšliai) ‘flanelė’ : plė́nys (liaudies etimologija).

Šaltinis:

Zinkevičius 2010c, 242