Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
platus
Straipsnelis:
žr. lėkštas
Šaltinis:
Buck 1949, 894
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Gr. πλατύς, -εῖα, -ύ„platus, lygus, erdvus“[...] πλατúςtiksliai atliepia s. i. pr̥thú-, av. pɘrɘvu- „platus“, tačiau apie lie. platùs žr. Kuryłowicz, Apophonie 223, išn. 13. Πλάτος„platumas“ su analogišku nuliniu vokalizmu (plg. βάροςir βαρύς) priešinasi formoms su balsiu e s. i. práthas- n. „platumas“ = av. fraθah- n., galbūt air. leth n. „pusė“ [...] Gr. πλάτη„petys“ atskirose ide. kalbose atliepia formas su priesagomis: air. leithe f. „mentikaulis“ (iš *̄-), s. sl. plešte „petys“ (iš *pletyo-); su nosine priesaga het. turi paltana- „petys“ (iš pl̥tano-), plg. Laroche, Rev. Phil. 1948, 38, Benveniste, BSL 50, 1954, 42; keltų k. s. air. turi lethan „platus (iš *pletano-), tačiau abejotina, kad reikėtų prisiminti gr. πλάτανος„platanas“, kurio forma tiksliai atlieptų het. žodį.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 912
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
„jotvingių“ płats „(medžio) lapas“ nebūtina sieti su vok. Blatt ir laikyti germanizmu. Žodžio pagrindu gali būti būdvardis *plats (liet. platùs, lot. plats). Latvių tautosakoje dažnai kartu minima plats ir lapa „lapas“, pvz., liaudies dainoje: Plata, plata kļavas lapa, Vēl tā plata plātījās „Platus, platus klevo lapas, Dar plačiau jis išsiplėtė“.
Šaltinis:
Карулис 1985 (1987), 137–138
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Toch. A plätk-, B plätk-, pletk-, plyetk- „artinti(s), iš(si)reikšti“ su formomis: A part. praet. paplätku, B part. praet. plätku, conj. act. pletkäm, praet. act. pletkar-c, part. praes. med. plyetkemane. Šis veiksmažodis visiškai atitinka s. i. práthati, práthate „plytėti, tįsoti, gausinti, išlieti, išpilti, pasirodyti“ (kauz. „išreikšti, nurodyti“), kurio negalima atskirti nuo s. i. pr̥thú-, av. pɘrɘθu- „platus“= gr. πλατúς, lie. platùs ir t. t. Aš pabrėžiu, kad Sehneider, IF 58 (1941) 48 ir toliau, kai AB plätk- reikšmė dar nebuvo žinoma, toch. plätk- gretino su s. i. práthati ir t t. tam, kad galėtų nustatyti toch veiksmažodžio reikšmę: dabar mes žinome, kad jį reikia versti „artinti(s), iš(si)kišti“, o ne „ausbreiten“. Vadinasi, kalba eina apie ide. *- ir t t. (dauguma lingvistų yra tos nuomonės, kad *th- šiame žodyje yra atsiradęs antriniu būdu iš indoiranėnų *t; plg. Mayrhofer, Etym. Wb. d. Altind. II 362 ir toliau (1959)). Toch. (-k-), kuris yra vardažodinės kilmės, pridėtas prie dantinio priebalsio. Senojo kamieno, be (-k-), pėdsaką randame B opt. act. formoje placyeṃ (a < ä́) su -c- < toch. prieš (i)y palatalizuoto -t-). Tuo tarpu, kai B plet(k)- (preterito kamienas) kilo iš ide. *ploth- (plg. lie. platùs), o B plyet(k)- < ide. *plēth-, tai AB plät(k)- < senojo (toch) *pält(k)- (metatezė) < ide. *pl̥th- (plg. s. i. *pr̥thu-, gr. πλατúς). Reikia atmesti AB plätk- gretinimą su gr. πελάζω„priartėti“ (Lane, Studies... in Honor (1965), 97).
Šaltinis:
Windekens 1976, 379
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Alb. palnje, panjë f. „klevas“. G. Meyeris nepaaiškino. N. Joklis sugretino su lo. palpare „lengvai paliesti ranka, lengvai suduoti, apčiuopti“, palpitare „smarkiai siūbuoti, virpėti, plastėti“, s. isl. falma „apgraibomis ieškoti; drebėti iš baimės“, gr. πελεμίζω„smarkiai judinti, kratyti, sudrebinti“. Šio medžio pavadinimas, kilęs [38] iš *paltnje, mūsų nuomone, yra artimiausias giminaitis gr. πλάτανοςbei πλατúς„platus“, lie. platùs, s. i. pr̥thúh „platus“ ir t. t. Rum. paltin „klevas, Acer pseudoplatanus“, kaip pastebėjo N. Joklis, atspindi alb. žodį – tiksliau šio žodžio pirminę formą.
Šaltinis:
Çabej 1965a, 38–39
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Oset. fætæn „platus“ kilęs iš iranėnų *paθana- „platus“. Plg. bel. patan, persų pahn, pahan, pehlevis pahan, kurdų pān, orm. pan, afg. plan, sogdų *paθan- (*pδ’y), sakų phatana- „platus“ (BSOS XI 293), av. *paθana-, vok. Faden „sieksnis“, go. faþa „užtvaras“, gr. πετάννυμ„išskleisti, išplėšti“, πατάνη„dubuo“, lo. patēre „būti atviram“, patulus „platus, atviras“. Tolimesnė giminystė gali būti su s. i. prath- „išplėsti, išskėsti“ (s. i. prathas-, prathana- „platuma“ susijęs su s. iranėnų pathana-, kaip ir s. i. prati su s. iranėnų pati); plg. av. fraθah- „platuma, platumas“, lie. platùs, vok. Fladen „sklindis“, gr. πλατúς„platus“ ir pan. Žr. Миллер ОЭ II 47, 76; Gr. 30; Horn Gr. 76; Gramm. sogd. I 47; ОЯФ I 20, 46.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ I, 465
Antraštė:
platus
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reišk. „platus“, dažn. remiasi platesnėmis sąvokomis: „išsidriekęs, išsitiesęs“. Lie. platus, la. plats, gr. πλατúς, s. air. lethan, air. leathan, s. i. pr̥thu-, av. pɘrɘθ-, arm. lian, visi < ide. *pl̥tu-, *pl̥tn̥o- ir t.t., prailginto *pel- (*pelɘ-, *plā- ir t. t.), matomos žodžiuose, reišk. „plokščias, išsidriekęs“: lo. plānus „plokščias“, s. sl. polje „laukas“, s. ang. feld „t. p.“, varianto.
Šaltinis:
Buck 1949, 884–885
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Manau, kad geriau palaikyti senąją etimologiją [arm. layan ‘platus’ sieti su labai paplitusia žodžių grupe - s.i. pr̥thám ‘plokščia ranka’, gr. πλατύς ‘platus’, lo. planta ‘kojos padas’, s. air. lethan ‘platus’, s. v. a. flado ‘paruošta auka (Opferkuchen)’, lie. platùs ‘breit’, s. bulg. plesna ‘padai’], visų pirma todėl, kad s. air. lethan yra n-priesagos paralelė arm. žodžiui, kaip nurodė Pedersen, K2 39 (1906), 338. [Nepalaikomas Lidéno, Donum natalicium Oscari von Sydow oblatum; Göteborgs ... 39 (1933), 42 t. t. mėginimas arm. žodį sieti su lo. lātus ir kildinti iš bendros pamat. formos *stlāto- su priesaga -in.].
Šaltinis:
Solta 1960, 225
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
[Aptariamas J. Puhvelo straipsnis „Balto-Anatolian Lexical Isoglosses“, Investigationes Philologicae et comparativae: Gendenkschrift für Heinz Kronasser, ed. E. Neu, Wiesbaden: Harrassowitz, 1982, 179–185.] Dėl o-vokalizmo būdvardžiuose lie. platùs, kartùs, gražùs, gardùs, skanùs, gausùs, svarùs, aršùs, alpùs, sl. mladъ žr. Hamp, Baltistica 20, 1984, 141–142.
Šaltinis:
Hamp 1994a, 50
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
žr. platùs
Šaltinis:
Hamp 1994a, 50
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Darybos galūnė -us įsigalėjo tarp veiksmažodinių būdvardžių, žyminčių ypatybes, kylančias iš veiksmo (būsenos) ar jo rezultato (objekto). Pr. kalboje šio kamieno būdvardžių būta labai mažai, latvių kalboje jie irgi beveik išnykę, vadinasi, lie. k. tai gali būti nesenas reiškinys. Pvz., lie. platùs turi tik balsių kaita besiskiriančių atitikmenų indoiranėnų (s. i. pr̥thú, av. pərəϑu-), graikų (πλατύς), keltų (galų Litu-gena) (plg. Brugmann 1906, 176tt.; Chantraine 1933, 120tt.; Wackernagel, Debrunner 1954, 463tt. ir lit.; Burrow 1955, 181tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 22
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
Veiksmažodiniai būdvardžiai lietuvių kalboje paprastai žymi ypatybes, kylančias iš veiksmo (resp. būsenos) ar jo rezultato (resp. objekto), ir dažniausiai daromi su darybos galūne -us (-i). Tai senas darybos tipas. Antai lie. platùs () turi atitikmenų indoiranėnų (plg. s. i. pr̥thú-, av. pərəϑu-, s. gr. πλατύς, keltų (plg. galų Litu-gena) kalbose (Brugmann 1906, 176tt.; Chantraine 1933, 120–121; Wackernagel, Debrunner 1954, 463tt. ir lit.; Toporov 2001).
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 5
Antraštė:
platùs
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito u kamieno oksitonai.] S. i. pr̥thú-: √prath-, ide. √*pletH₂-. Lie. platùs oksitonezė produktyvi.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 45

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas