Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: plaučiai, mėtyti, liecyba, giedotojas, stiepinti, laisvas, plaskanas, kvosas.

Rezultatai

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: Gr. πλεύμων, -ονοςmasc. „plautis“ [...]. Plaučių pavadinimas yra vienas iš kūno dalių pavadinimų, kurie skirtingose ide. kalbose varijuoja. Gr. žodžiui artimiausia forma yra s. i. klomán- m. „dešinysis plautis“, pl. „plaučiai“, jeigu atstatydami ide. *pleumon-, pripažinsime p-m disimiliaciją į k-m. Lo. pulmō, -ōnis, jeigu pripažįstame, kad kilęs iš *plu-mōn, skirsis nuliniu šaknies balsiu ir ilgu priesagos vokalizmu. Gr. ir s. i. žodžiai vedami iš πλέω, plavate „plūduriuoti“, - plautis esąs organas, kuris plūduriuoja vandenyje. Dėl atitinkamo oset. atitikmens žr. Benveniste BSL 52, 1956, 40 = Langue ossète 41. Tas pats ryšys tik su skirtinga daryba ir baltų-slavų kalbose: s. pr. plauti, lie. plaũčiai m. pl., s. sl. pljušta n. pl. iš *pleu-tyo- bei veiksmažodžiai pláuti, s. sl. pluti.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 915

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: plauti E. 126 „plaučiai“: lie. plaũčiai, la. plàušas, s. sl. плоуща ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 95 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 281

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. plaũčiai : sr. plȗća, plg. la. plaukšas).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 342

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: [Formaliai, garsiškai skiriasi] pr. plauti ‘plautis’ [EV 126), lie. plaũčiai, s. sl. plušta ‘plaučiai’ nuo gr. πλεύμων, lo. pulmō ‘plautis’.
Šaltinis:: Euler 1983, 38

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: Lie. plaũčiai, la. plàuša, pr. plauti. Etimologiškai giminingi: s. i. klomán, gr. pleúmōn ‘plautis’, s. sl. plušta, pljušta, s. r. pljuča ‘plaučiai’, le. płuca, s.-kr. plȗća ‘plaučiai, kepenys’. Ide. *pleu- ‘tekėti, lietis, tvinkti’, *pl(e)u-mon-. Šio žodžio reikšmė būtų ‘organas, kuriame teka oras’.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 23

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: La. plàušas, plaûšas (vidurio tarmė, bk) / plàuši, plàuši, plaûši (viduriečių, latgališkosios ir tamniekų patarmės) ‘plaučiai’, lie. plaũčiai, pr. plauti E 126 ‘plautis’ (< *plautē, plautiā?) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Baltų žodžiai kildinami iš *plauti̯ā pl. n. ir gretinami su sl. pluča pl. n. (> le. płuca, s.-kr. płûća < ide. *plouti̯ā; plg. apofoninį variantą sl. *pljuča (> slovk. pl̑úca, s. r. плюча etc.) < ide. pleuti̯ā (Būga RR II 519; Vasmer III 290). Taigi i̯ŏ/ i̯ā kamienų varijavimas latvių kalboje gali būti susijęs su pirmykštės bevardės giminės nykimu.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 26, 28

Antraštė:: plaũčiai
Straipsnelis:: Lietuvių kalbos žodis plaũčiai negali būti kildinamas iš abejotino amfikinetinio t kamieno *pleu̯-ot- (plg. Heidermanns 1993: 374; Seebold 1981), kadangi iš šio būtų laukiama (s.) lie. nom. sg. *plevuõ, acc. *plẽvetį, gen. plevetès, nom. pl. *plẽvetes arba jis būtų vystęsis kaip lie. nepuotis, apibendrinęs priesagą *-ōt- visai paradigmai ir perėmęs i/i̯o kamieno linksniavimą, be to, šaknies vokalizmas au rodo buvus *plou-, o ne *pleu-, o o laipsnis šaknyje nebūdingas amfikinetiniams dariniams. Nepaisant to, lie. plaučiai gali būti senas darinys, nes turi artimų giminaičių tiek baltų (plg. la. plauši, pr. plauti), tiek slavų kalbose (plg. s. sl. pljušta, s. r. pljuča, slov. pljúča. s. č. pl’ucě, tęsiančius senesnį *pleu̯ti̯o-, ir le. płuca, serbų ir kroatų plȗća, atspindinčius *plouti̯o- su šaknies o laipsniu). Darinys *pleu̯ti̯o- / *plouti̯o- gali būti aiškinamas dvejopai. Viena vertus, tai gali būti senas akrostatinis t kamienas *plóu-t- / *pléu-t-, vėliau perdarytas į i kamieną ir tematizuotas. Tokiu atveju o laipsnį būtų galima aiškinti kaip baltų-slavų tarminis archaizmas, o slavų e laipsnį geriau laikyti ne išlaikytu, o įvestu apagal analogiją iš veiksmažodžių sistemos […]. Kita vertus, galima kalbamąjį žodį interpretuoti ir kaip seną akrostatinį ti kamieną *plóu-ti- / *pléu-ti-, padarytą iš atitinkamo tematinio vardažodžio, liudijamo sanskrite ir graikų kalboje, plg. s. i. *plutá- ‘floating; overflown’ ir gr. πλυτός ‘washed’.
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 149–151