Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
plaučiai
.
Rezultatai
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
Gr. πλεύμων, -ονοςmasc. „plautis“ [...]. Plaučių pavadinimas yra vienas iš kūno dalių pavadinimų, kurie skirtingose ide. kalbose varijuoja. Gr. žodžiui artimiausia forma yra s. i.
klomán-
m. „dešinysis plautis“, pl. „plaučiai“, jeigu atstatydami ide. *
pleumon-
, pripažinsime
p-m
disimiliaciją į
k-m
. Lo.
pulmō
,
-ōnis
, jeigu pripažįstame, kad kilęs iš *
plu-mōn
, skirsis nuliniu šaknies balsiu ir ilgu priesagos vokalizmu. Gr. ir s. i. žodžiai vedami iš πλέω,
plavate
„plūduriuoti“, - plautis esąs organas, kuris plūduriuoja vandenyje. Dėl atitinkamo oset. atitikmens žr. Benveniste BSL 52, 1956, 40 =
Langue ossète
41. Tas pats ryšys tik su skirtinga daryba ir baltų-slavų kalbose: s. pr.
plauti
, lie.
plaũčiai
m. pl., s. sl.
pljušta
n. pl. iš *
pleu-tyo-
bei veiksmažodžiai
pláuti
, s. sl.
pluti
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 915
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
plauti
E. 126 „plaučiai“: lie.
plaũčiai
, la.
plàušas
, s. sl.
плоуща
ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 95 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 281
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
plaũčiai
: sr.
plȗća
, plg. la.
plaukšas
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 342
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
[Formaliai, garsiškai skiriasi] pr.
plauti
‘plautis’ [EV 126), lie.
plaũčiai
, s. sl.
plušta
‘plaučiai’ nuo gr. πλεύμων, lo.
pulmō
‘plautis’.
Šaltinis:
Euler 1983
, 38
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
Lie.
plaũčiai
, la.
plàuša
, pr.
plauti
. Etimologiškai giminingi: s. i.
klomán
, gr.
pleúmōn
‘plautis’, s. sl.
plušta, pljušta
, s. r.
pljuča
‘plaučiai’, le.
płuca
, s.-kr.
plȗća
‘plaučiai, kepenys’. Ide. *
pleu-
‘tekėti, lietis, tvinkti’, *
pl(e)u-mon-
. Šio žodžio reikšmė būtų ‘organas, kuriame teka oras’.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997
, 23
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
La.
plàušas
,
plaûšas
(vidurio tarmė, bk) /
plàuši
,
plàuši
,
plaûši
(viduriečių, latgališkosios ir tamniekų patarmės) ‘plaučiai’, lie.
plaũčiai
, pr.
plauti
E 126 ‘plautis’ (< *
plautē
,
plautiā
?) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Baltų žodžiai kildinami iš *
plauti̯ā
pl. n. ir gretinami su sl.
pluča
pl. n. (> le.
płuca
, s.-kr.
płûća
< ide. *
plouti̯ā
; plg. apofoninį variantą sl. *
pljuča
(> slovk.
pl̑úca
, s. r.
плюча
etc.) < ide.
pleuti̯ā
(Būga RR II 519; Vasmer III 290). Taigi
i̯ŏ/ i̯ā
kamienų varijavimas latvių kalboje gali būti susijęs su pirmykštės bevardės giminės nykimu.
Šaltinis:
Stundžia 1994
, 26, 28
Antraštė:
plaũčiai
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos žodis
plaũčiai
negali būti kildinamas iš abejotino amfikinetinio
t
kamieno *
pleu̯-ot-
(plg. Heidermanns 1993: 374; Seebold 1981), kadangi iš šio būtų laukiama (s.) lie. nom. sg. *
plevuõ
, acc. *
plẽvetį
, gen.
plevetès
, nom. pl. *
plẽvetes
arba jis būtų vystęsis kaip lie.
nepuotis
, apibendrinęs priesagą *
-ōt-
visai paradigmai ir perėmęs
i
/
i̯o
kamieno linksniavimą, be to, šaknies vokalizmas
au
rodo buvus *
plou-
, o ne *
pleu-
, o
o
laipsnis šaknyje nebūdingas amfikinetiniams dariniams. Nepaisant to, lie.
plaučiai
gali būti senas darinys, nes turi artimų giminaičių tiek baltų (plg. la.
plauši
, pr.
plauti
), tiek slavų kalbose (plg. s. sl.
pljušta
, s. r.
pljuča
, slov.
pljúča
. s. č.
pl’ucě
, tęsiančius senesnį *
pleu̯ti̯o-
, ir le.
płuca
, serbų ir kroatų
plȗća
, atspindinčius *
plouti̯o-
su šaknies
o
laipsniu). Darinys *
pleu̯ti̯o-
/ *
plouti̯o-
gali būti aiškinamas dvejopai. Viena vertus, tai gali būti senas akrostatinis
t
kamienas *
plóu-t-
/ *
pléu-t-
, vėliau perdarytas į
i
kamieną ir tematizuotas. Tokiu atveju
o
laipsnį būtų galima aiškinti kaip baltų-slavų tarminis archaizmas, o slavų
e
laipsnį geriau laikyti ne išlaikytu, o įvestu apagal analogiją iš veiksmažodžių sistemos […]. Kita vertus, galima kalbamąjį žodį interpretuoti ir kaip seną akrostatinį
ti
kamieną *
plóu-ti-
/ *
pléu-ti-
, padarytą iš atitinkamo tematinio vardažodžio, liudijamo sanskrite ir graikų kalboje, plg. s. i. *
plutá-
‘floating; overflown’ ir gr. πλυτός ‘washed’.
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 149–151
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas