Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: plaukti, palėpė, užantis, kumšas, mačarkė, sė́ti, dvakas, lusti, kukti, veiksmas, kižėti, draug, skiauberis, gargaras, spartus, dainys, noprosnas, mergė, maskėti, tribuliuoti, skliustas, daržas.

Antraštė:

plaũkti

Straipsnelis:

Lie. plaũkti kilęs iš ide. šaknies *pleu-.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 52

Antraštė:

plaukti

Straipsnelis:

Kai kuriose ide. kalbų sąvokoms „plaukti žmogui“ ir „plaukti laivui, sail“ vartojami skirtingi žodžiai. Lie. plaukti (kaip ir plūduriuoti) gimin. gr. πλέω „plaukti“, rečiau „plūduriuoti“, s. isl. fljōta „tekėti, plūduriuoti“, s. angl. flēotan, s. v. a. fliuzan „tekėti“, kartais „plūduriuoti“, s. sl. pluti, plavati, r. plyt’, plavat’ ir t. t., bendras slavų „plaukti, plūduriuoti, tekėti“, s. i. plu- „plūduriuoti, plaukti“, visi < ide. *pleu-, taip pat *pleu-d, *pleu-k- žodžiuose, reišk. „plaukti, plūduriuoti, tekėti, lyti“.

Šaltinis:

Buck 1949, 681

Antraštė:

plaũkti

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas neištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] Germ. kalbų paukščio pavadinimas (go. fugls ir kt.) šiaip jau laikomas esąs izoliuotas germ. kalbų žodis, neturįs etimolog. atitikmenų kitose ide. kalbose ir bent jau nebesutampąs su tos pačios reikšmės bl.-sl. kalbų leksemomis (plg. lie. pùtė „višta“, paũtas „kiaušinis“, la. putns „paukštis“), veikiausiai remiasi ide. šaknimi *pleu- „srūti, tekėti, plaukti, skristi“, kuri išplėsta formantu -k- *pleu-k-. Tokios išvaizdos pastarąją šaknį aptinkame bl. kalbose. Ide. *pleu+k vediniais germ. kalbose laikytini: šv., norv. fly (*fluhja-) „pelkė, klanas, balutė“, s. isl. fljūga, s. angl. flēogan, s. v. a. fliogan „skristi“, taip pat s. angl. fleoge, s. isl. fluga, s. v. a. flioga „musė“. Germ. lyties *flug-la (> dėl asimiliacijos *fug-la) buvo pasigauta darantis paukščio pavadinimą apskritai: s. isl. fugl, fogl, go. fugls, s. angl. fugol, s. saks. fugal, s. v. a. fogal. Lie. kalboje šia šaknimi remiamasi plaũkti „slinkti ar laikytis vandens paviršiuje, schwimmen“, plùnksna (senesnioji forma plū́ksna) „raginis stiebelis su pūkais iš šalių ant paukščio kūno, Feder“; minėtąja šaknimi ko gero remiasi la. plūcu, plūkt „nupešti, pešti paukštį“.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 77

Antraštė:

plaũkti

Straipsnelis:

Jotvingių łaudt ‘plaukioti’, plg. lie. plaũkti. Dėl p nebuvimo žodžio pradžioje, plg. jotv. łaugi ‘plaukai’. Dėl -dt vietoj kt, plg. łaud ‘laukti’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:

plauk-

Straipsnelis:

žr. plaukikas

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 83