Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pleškė́ti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] pleškėti „poškėti, traškėti“: Frenkelis (Wb.) įžvelgia šio onomatopėjinio žodžio (lie. plẽška, r. pléščet) ryšį su lie. plakšė́ti ir toliau su plàkti. Jeigu šis sugretinimas teisingas, tai turėtume baltų-slavų žodį, kurio morfologinė sandara baltų (lie. pleškė́ti) ir slavų (r. pleskatь) kalbose nėra vienoda. Iš dalies bendrą baltų ir slavų inovaciją vis dėlto reikia pripažinti jau baltų-slavų epochai.
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 252
Antraštė:
pleškė́ti
Straipsnelis:
R. плескáть, плещý, -щешь ‘pliuškenti, taškyti, šlakstyti; arch. ploti’, s. sl. pleskati, pleštǫ, plešteši ‘ploti (rankomis)’ siejamas su pleškė́ti, plẽška, -ė́jo : la. plekš(ķ)êt, dial. plešķêt ‘taukšti, daug kalbėti; kunkuliuoti’. Šiuo atveju būtų galima rekonstruoti ne tik bl.-sl. garsažodį *ple-, bet ir veiksmažodinę šaknį *plešk- (lie. pleška : r. плещет = lie. nẽša : r. несет), kurios tematizacija rytų baltų ir slavų kalbose įvyko atskirai.
Šaltinis:
Jakulis 2004, 126

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas