Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pleĩkė
Straipsnelis:
Prasl. plěxъ. Bulg. плешив, s.-kr. плèшив, slov. plešiv, s. r. плѣшивъ, плѣшь, č. plešivý ir plchý, plechatý, le. plesz, a. luž. plech ir t. t. „nuplikęs, plikas“ ir „plikė“. Prasl. plьxъ genetiškai tapatus lie. pli̇̀ „nuogas, apnuogintas“, pli̇̀ „plikas žmogus, nusišėręs gyvulys“, pli̇̀ė, pli̇̀, la. pliks „nuogas“. Su pilnu abliautu nurodoma lie. pleĩkė „plikė“ ir la. pleiks „beplaukis“, pleik̡is „plikė“. Lie. pleĩšė „plikė“ tiesiogiai siejasi su prasl. plěšь „plikė“ ir yra genetiškai tapatus. Prasl. x ~ ide. . Lie. pleĩkė tą patį paliudija, nes protobaltiškas *x lietuvių kalboje būtų k.
Šaltinis:
Мартынов 1968, 127

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas