Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pleiskės, šiekštas, tolierka, rubėti, smagenes, mugoti, laimė, lopyti, kaustė.

Antraštė:

pleiskės

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbos turi kanapei pavadinimą, žymintį kanapes su vyriškaisiais (be sėklų) žiedais. Lie. trm: pleiskės, pleiskanės, pleizgės, pleizganės, plaskanės, pleskanės, plezganės, plaskaniai, pluskaniai, pluskanės. Būga su šiuo kanapės pavadinimu gretina lie. pleiskana (smulki byranti odos dalelė). Tačiau šių žodžių bendrumą reikia aiškinti liaudies etimologija. Formantas -e- rodytų, kad lietuviai šį ž. gavo iš lenkų. [206] S. sl. poskonь, r. посконь, посконье, br. посконя, ukr. плоскинь, ch. poskon, paskanica, slov. ploskovnica, poleskavica, č. poskonne konopí, le. płoskoń, płoskuń, a. luž. paskonny, paskorny. La. trm: paskan̡i, paskan̡epi, paskan̡as, paskanāji, paskenāji, paskan̡iepi, paskanes, pastenāji, pastenēji, pasken̡i, puskan̡epes, puskan̡epēji, plaskanas. Į latvių k. matyt pateko iš slavų.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1957b, 205–206