Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pliekti, tulžis, skaidus, dienė, gruoduoti, raižas, burkštis, kamis, šiolė, blūzgėti, kaštonas, sviegti, sketeris, išduoti, čestavoti, dunduliuotis, laipta, sunikti, šakarnus, takilas, brūzgynas, skūnė, ėdybos, vilnia, bravoras, braukti, kakta, sukalti, briedis, jaksas, bėralas, ažeras, viras, švalas.

Antraštė:

pliẽkti

Straipsnelis:

Gr. πλήσσω„mušti, belsti, gelti“ […]. Šaknis *pleə₂-kilo iš duslaus gomurinio arba sonorinio. Duslus žodyje πλήσσωiš *plā-q-, su kuriuo gretinama slavų veiksmažodis, reiškiantis „skystis“ (atitinkamai „muštis į krūtinę“), plg. s. sl. plačǫ sę, r. pláču, kuris suponuoja ide. ā. Kaip veiksmažodinis daiktavardis taip pat lie. plókis „smūgis“, šaknies forma su ă (ə₂) lie. žodyje plakù, plàkti. Sonorinis žodžio gale yra gr. πλᾱγᾱ́, jonėnų πληγή„smūgis, dūris, žaizda“, kurį randame germ. kalbose s. ang. flōcan „ploti“, go. su reduplikacija fai-flocum „ἐκόπτοντο“, s. v. a. fluohhon. Tas pats sonorinis su trumpu balsiu formoje πλαγῆναι(aor. pass.) ir nazalizuotame praes. πλάζω, plg. lo. plangō. Sprogstamojo duslaus/skardaus kaita žodžio gale kitose žodžių šeimose kartais aiškinama senojo atematinio praes. buvimu. Kiti gretinimai galbūt yra galimi, tačiau rodo sunkumų: πλάξdėl reikšmės (ar πλήσσωreiškė „suploti“?), lie. pliekiù, pli̇́ bei lo. plectō, -ere „bausti“ pagal jų balses. Žr. Pokorny 832 ir Beckes, Proto-Indo-European Laryngeals 200.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 917