Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pliudrės, galąsti, trempti, kasiklis, pilus, austis, elvėdė, melmuo, nuolaidus, žiaunoti, parankiai, palikutis, borsukas, danginis, cina, bausmė, pautas, vynyčia, skliūras, ausis, paunksmė, gobšus.

Antraštė:

pliùdrės

Reikšmė:

labai plačios kelnės

Straipsnelis:

pliùdrės pliùdrios, pliùdros, pliudrìnės, bliùrės ‘labai plačios kelnės’, plg. le. pludry, br. плюдры ‘plačios kelnės’, (Brückner FW 120; Fraenkel 626; LKŽ X 254). Lenkų kalboje pavadinimas pirmą kartą užfiksuotas XVI a.; o atėjo jis iš vokiečių kalbos, plg. vok. Pluderhose (Borejszo 169). Tai vokiškos kilmės žodis, sietinas su garsažodinės kilmės veiksmažodžiu plaudern ‘plepėti’, plg. jo gretutinę formą blodern ‘šlamėti’, kuri galėjusi reikšti ir ‘plėvesuoti’ (Kluge 556). Lietuvių raštų kalboje pirmą kartą pasirodė XVII a. (Lex 68). Vėliau randamas XVIII–XIX a. žodynuose, dainų rinkiniuose, laikraščiuose (Q 391; K 321; JD 835; LC 1883,6). Pavadinimas, matyt, buvo žinomas Mažojoje Lietuvoje, jis vartojamas vakarų aukštaičių kauniškių, pasitaiko apie Raseinius, Kvėdarną bei Klaipėdą. (LKŽ I 929; X 254).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 171