Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ploščiukas, valnybė, kriaušti, broterauties, ūkininkas, klanksėti, dusti, karštis, spiesti.

Antraštė:

ploščiũkas

Reikšmė:

„švarkas“

Straipsnelis:

Plg. liet. plõščius „ilgas apsiaustas be vatos, lietpaltis“, iš s. br. плашъ, lenk. plaszcz „t. p.“ (Fraenkel 1955–, 629; Skardžius 1931, 171; Palionis 1967, 280; Zinkevičius III 37, 133). Šis žodis randamas beveik visose slavų kalbose – tai vienas iš nedaugelio praslaviškų drabužių pavadinimų. Jis fiksuojamas jau X – XI a., plg. s. sl. плаштъ (Schrader I 603; Niderle 1956: 236; Machek 1968: 455). Tolesnė žodžio kilmė nėra visiškai aiški, bet paprastai jis siejamas arba su rus. плат „skara“, arba su rus. плоский, lenk. plaski „plokščias“ bei kitais šių šaknų žodžiais (Brückner 1927: 420, Fasmer III 277). Švarko reikšme pavadinimas retas, pasitaiko rytų Lietuvoje (LKŽ X 308). Apsiausto reikšme jis žinomas visoje Lietuvoje (LKŽ X 308, 309). Tai senas lietuvių kalbos skolinys, randamas jau pirmuosiuose raštų paminkluose (Mž 34; SD (1) 820; SP I 223; ChB 59) Čia jis reiškia skraistę. Vėliau šia reikšme nebevartotas. Iš rusų kalbos jį yra pasiskolinę ir latviai, plg. lat. plaščs „lietpaltis“ (Rek̡ēna 1975: 472). Tokios pat kilmės veikiausiai yra ir lat. plašk̡is „platus apsiaustas, plašk̡i „prastas švarkas“, plarkšis „lietpaltis“ (ME III 320; EH II 284; Kagaine III 99). Yra šis žodis ir prūsų kalboje, plg. ploaste „paklodė, lovos apdangalas“, bet jo kilmė nėra visiškai aiški. J. Endzelyno nuomone, tai gali būti ne skolinys, o giminiškas žodis (Fraenkel 1955–: 629; Endzelīns 1943: 228; Fasmer III).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 161