Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pošnia.

Antraštė:

pošnià

Straipsnelis:

Karaliūno nuomone, nėra tikslu lie. pošnià sieti su sl. *pašnja, nes jų reikšmės nėra tapatingos. Lie. pošnià ‘dvaro laukai’, pošnẽlė ‘dvaro laukai’, póšnia ‘dvaro laukas’, pošnià ‘laukas, kur seniau buvo dvaro ganyklos’, pošnià ‘javai’ ir t.t. Lie. pošnià, póšmė bus pasidaryti iš šaknies, slypinčios veiksm. põšyti (-ija, -ijo) ‘arti, dirbti’. Veiksm. põšyti/póšinti šaknyje turi vokalizmą *o, kuris yra normaliojo šaknies balsio pailgintas laipsnis. Normalusis vokalizmas a randamas v. įpãšyti (-ija, -ijo) ‘įarti, įdirbti’, pãšyti ‘kedinti vilnas’, pašýti (pãšo, pãšė) ‘pešioti, kedinti’ [184]. Lie. pašýti ryšys su pirminiu v. pešti yra visai akivaizdus, tai ir v. pãšyti, põšyti, póšinti, põšinti taip pat pèšti vediniai.

Šaltinis:

Karaliūnas 1970b, 184–185

Antraštė:

pošnià

Reikšmė:

dvaro laukas; laukas, kur seniau buvo dvaro ganyklos

Straipsnelis:

Rytinėse ir pietinėse šnektose tepažįstamas lie. pošnià savo forma ir pagrindinėmis reikšmėmis taip idealiai sutampa su br. пашня́, le. trm. pasznia (plg. ir r. па́шня, trm. пашня́), jo išplitimo keliai dar taip aiškiai matomi iš pačios semantikos (plg. ‘dvaro laukas; laukas, kur seniau buvo dvaro ganyklos’ ir pan.), kad patikėti tarp šių lietuvių ir slavų žodžių nesant jokio istorinio ryšio neįmanoma. Karaliūno aiškinimo, kad dėl pasienio dialektų konvergencijos šiose kalbose susikūrė naujos semantiškai ir darybiškai artimos leksemos, pakaktų, jei čia tikrai tebūtų vien semantikos ir darybos artumas, neinantis kartu su materialia tapatybe. Pats mėginimas išaiškinti pošnià susidarymą lietuvių kalbos dirvoje neatlaiko jokios kritikos.

Šaltinis:

Urbutis 1972d, 206