Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: posėti, veizėti, sergu.

Antraštė:

pósėti

Straipsnelis:

Slavų (ir baltų, plg. lie. pósėti), kaip ir tocharų, hetitų ir (iš dalies) lotynų kalbose atsispindi tas pats s kamienas, kuris yra s. i. aoriste iš *poH-s-. Kamienai su -s- ir –sk̑- buvo ide. paraleliški. Besisiejančių veiksmažodžių *ed-s- : *ed-sk̑- tipo porą pasiseka atstatyti ir *poH-s- : *poH-sk̑- atveju. [207] Artimos reikšmės atsispindi baltų kalbose: lie. pósėti ‘gerbti, maitinti, lepinti’, la. pâsêt ‘lepinti’ šalia sl. *pasti ‘ganyti’: lo. pāscō ‘ganyti maitinti’, t.p. plg. s. slov. *pasti ‘saugoti’, Топоров 1959, p. 92–93; Иванов 1961; 1965, p. 99, 140, 172; Каралюнас 1972.

Šaltinis:

Иванов 1981, 207–208

Antraštė:

pósėti (pósa, pósėjau)

Straipsnelis:

Sl. *pasti, lo. pāscō, toch. A pās-, B pāsk-, het. paḫš-, lie. pósėti ‘(stabus) garbinti’, põselėti púoselėti ‘išlaikyti (rūpestingai prižiūrint), lepinti, popinti’, la. pâsêt ‘be saiko maitinti’, pãsêt ‘paikinti, lepinti, aikinti, gailėti, tausoti, apginti, atlaikyti’, pàst ‘prižiūrėti, rūpintis’; lie.púoselėti su šakniniu uo, atsiradusiu greta su s. bl. ā (> lie. o, la. ā), atliepiančiu ide. ā (< *oH).

Šaltinis:

Каралюнас 1972, 288

Antraštė:

posė́ti (pósa, posė́jo)

Straipsnelis:

Toks kirčio svyravimas lietuvių kalboje nėra išimtis, pvz.: sópa, sópėjo, sópėti, ir sópa, sopė́jo, sopė́ti ‘skaudėti’. Senesnis, matyt, yra šakninis kirčiavimas.

Šaltinis:

Каралюнас 1972, 283

Antraštė:

pósėti

Reikšmė:

laikyti pagarboje, garbinti

Straipsnelis:

S. sl. pasti, pasǫ, paseši, r. пасти ‘saugoti, stebėti, ganyti’ : lie. pósėti, -a, -ė́jo K. Būg., posė́ti, pósa, -ė́jo ‘laikyti pagarboje, garbinti’ (: pr. posty [pāstī] ‘ganykla, ganiava’ < pr. *pās- ‘ganyti’) < verb. bl.-sl. *pās- ‘ganyti, saugoti’ < ide. pās- ‘saugoti, ganyti, šerti’ (> het. paḫš- ‘saugoti’ ir kt.).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 140

Antraštė:

pósėti

Reikšmė:

laikyti pagarboje, garbinti

Straipsnelis:

Ilgasis vokalizmas šaknies vokalizmas galėtų suponuoti išplėstą šaknį, plg. ide. *pās- kildinimą iš ide. *peh₂- ‘prižiūrėti, saugoti, ganyti’. Veiksmažodis turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: la. pàst, pàšu, pàsu ‘slaugyti, globoti, rūpintis; taupyti, kaupti’, s. sl. pasti, pasǫ ‘saugoti, stebėti, ganyti’, het. paḫš- ‘saugoti’. Todėl šaknis *pās- turėjo būti išplėsta plėtikliu *-s- dar indoeuropiečių prokalbėje. Lie. pósėti reikšmės raida: ‘garbinti’ ← ‘ganyti, prižiūrėti’. Šio veiksmažodžio vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: la. pâsêt, -ẽju ‘šerti, penėti, maitinti’, lie. póselėti (põselėti), púõselėti ‘rūpestingai auginti, prižiūrėti; ugdyti’ (ide. *pāsk- > lo. pāscō, -ere ‘ganyti, auginti, prižiūrėti’, toch. B pāskenträ, ‘sie beschützen’, pr. posty ‘ganykla’).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 149; 235