Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: prūsas, voverė, virvė, bizdė, šeiva, laukinykas, eikš, plaukikas, godingas, apvilkti, pradaras, vasarnas, klajoti, kukuras, sukenka, kukuris, kikilis, vikrus, slidus, gardus, siutis, kampas.

Antraštė:

prū́sas

Straipsnelis:

Pr. prūsiskan (acc.) 19,₂₁ ‘prūsišką’ [ir kt.]: prū́siškas, prū́sas.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 292

Antraštė:

prū́sas

Straipsnelis:

Daryba s. i. pu-ruṣ-o greičiausiai jau indogermaniška. Tai rodo baltiškas prūsų pavadinimas, kuris greičiausiai taip pat kildintinas iš šios formos: lie. prū́sas iš *purušas [Otrębski LP 577]. Apeliatyvas, turintis reikšmę ‘žmogus, vyras’, ne taip jau retai pavartojamas pavadinti tautai.

Šaltinis:

Otrębski 1986, 252

Antraštė:

prū́sas

Straipsnelis:

Enchiridione randamos adjektyvinės formos prūsiskan ir adverbiumo prūsiskai ‘preussisch’ pamatas tikriausiai yra vardažodis *prūsis resp. *prūsas (lie. prū́sas, tos pačios intonacijos la. prũsis, prũss), pradžioje galbūt įvardinęs atskiras pietines prūsų gentis (ar gentį) (K. Būga. RR, t. III. V., 1961, p. 120). Kiekvienas etnonimas pliuraline forma žymi tam tikrą žmonių bendruomenę, tai leistų manyti, kad *prūsis resp. *prūsas reikšmė bei etnoniminė funkcija formavosi pagal semantinę transformaciją ‘didėti, pilnėti, kilti, augti’ → ‘žmonių būrys (minia, socialinė grupė ar sluoksnis, bendruomenė, gentis, tauta ir pan.)’. Pirmąjį narį sudarytų leksemų lie. prùsti (prū̃sta, pruñsa) ‘gerai augti, tarpti; gautis, taisytis, stiprėti…’ ir la. praũstiês (-šuôs, -suôs) ‘dicker, grösser, kräftiger werden (von Tieren); uz augšu lemties…’ reikšmės. Atskiruose kontekstuose prie šių reikšmių priartėja lie. praũsti (-sia), šiaip jau reiškiantis ‘vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą); mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti; plauti, skalbti (skalbinius, indus); (šnek.) godžiai valgyti’ (LKŽ X 582-3). Į šią žodžių šeimą dar įeina: prùsti (prū̃sta, pruñsa) ‘eiti gudryn, šviestis, lavintis; darytis išdykusiam, dykti’, prùsinti ‘šviesti, lavinti; daryti, kad atkustų, gerai šerti, penėti’, prusà ‘išprusimas, kultūringumas’, prùsinas ‘(adj.) nešvarus, susitepęs; kuris tamsios, neaiškios spalvos’, prusnà ‘karvės, avies, arklio snukis; (menk.) burna, lūpos’ (plg. pr. prusnas, prusnan, prosnan ‘Angesicht’), prùsnis (prùsnos) ‘karvės, avies, arklio snukis; atsikišusi, turinti kiaurymę daikto dalis (indo snapelis, butelio kaklelis ir pan.)’ LKŽ X 828–830), priáusėti (-i, -ėja ‘sprengti, čiaudėti’ LKŽ X 608, plg. la. prusnas ‘die Lippen, der Mund’, la. praũslât ‘leise, verstohlen lachen’ ME III 379, prusinât ‘(die Pferde) beschrein, dass sie nicht weitergehen’ EH II 319. Kad prūsų kalboje šaknies praus-/prus- leksemų būta daugiau, rodytų hidronimai Prausen ir Prawzen.

Šaltinis:

Karaliūnas 1977b, 372–373

Antraštė:

prūsas

Straipsnelis:

[Recenzuojama E. Bojtáro knyga Foreword to the Past. A Cultural History of the Baltic People, Budapest, New York, 1999.] E. Bojtáras prūso pavadinimą sieja su žodžiu, reiškusiu ‘arklių augintoją, raitelį’, kas yra nepatikima; taip pat nepritartina nuomonei, kad etimologiškai prūsai yra gentis, gyvenusi prie rusų, plg. kronikų gentivardį porussi, atseit skaidytiną kaip po-russi.

Šaltinis:

Stundžia 2000, 115