Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
prašyti
.
Rezultatai
Antraštė:
prašyti
Straipsnelis:
Ide. k. keletas žodžių, reišk. ‘prašyti’, yra tokie patys kaip ir žodžiai, reišk. ‘klausti’, kiti giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘ieškoti’, ‘trokšti, norėti’. Lie.
prašyti
, la.
prasīt
, lo.
poscere
, s. sl.
prositi
, ir t.t., bendras slavų (tik s.-kr.
prositi
dabar reiškia ‘elgetauti’), visi < ide. *
prȇ-
, žodžiuose, reišk. ‘klausti’, ‘prašyti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1270
Antraštė:
prašу́ti
Straipsnelis:
S. air. veiksmažodinis kamienas
arc-
‘prašyti, klausti’, išlaikytas tik pasakyme
arco fuin
‘aš prašau malonės arba atleidimo’,
arcu fuin
, kuris atitinka lo.
posco ueniam
. Veiksmažodinis daiktavardis
aithchomarc
‘prašymas’, dat. plur.
aidchomarcaib
. Tas pats veiksmažodis britų kalbose: valų
archaf
‘klausiu’,
erchi
‘prašyti’,
arch
fem. ‘prašymas’,
ann-erch
‘sveikinti’ ir ‘pasveikinimas’,
cyf-erchi
‘sveikinti’,
cyf-arch
fem. ‘pasveikinimas’,
dy-erchi
‘maldauti’; kornų
erghy
,
yrghy
‘vadovauti’, 1 praes. sg.
arghaf
,
dyn-argh
‘pasveikinimas’, v. brt.
archas
‘vadovavo’. Daryba yra ide. Reikia kildinti iš *
pr̥ksk-e/o -
iš kur *
[p]r̥sk-
(Pedersen I 44) tipo, išsaugoto veiksmažodžiuose: s. i.
pr̥ccháti
‘prašo’, lo.
poscō
, umbrų
peperscust
‘precatus erit’ ir daiktavardžiuose: s. i.
pr̥cchā́
‘prašymas’, s. v. a.
forsca
‘id.’ iš kur
forscôn
‘prašyti’, arm.
harc̣
‘klausimas’ iš kur
harc̣anem
‘klausiu’. Šaknis *
prek-
lo.
prex
,
precor
,
procus
‘pretendentas’, s. i.
praçnáḥ
‘klausimas’, av.
frašna-
, masc. ‘id.’, arm.
harzn
‘sužadėtinis’, go
fraihnan
‘prašyti’, s. isl.
fregna
‘id.’. Su jais taip pat susiję s. v. a.
frâga
‘klausimas’,
frâgên
‘prašyti’,
fergōn
‘id.’, s. sl.
prositi
‘prašyti’, lie.
praszу́ti
‘id.’ Pokorny 821.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, a-86
Antraštė:
prašу́ti
Straipsnelis:
Gerai žinomą šaknį *
perk-
/*
prek-
, be reikšmės skirtumo, plačiai reprezentuoja du kamienai. Lo.
prex
,
precor
,
posco
,
postullo
. Be lotynų turime: 1) veiksmažodinį kamieną: s. i.
pr̥ccha-
‘prašyti’, iran.
pr̥s
(< *
perk-
) ir
fras
(< *
prek-
), s. sl.
prositi
, lie.
prašу́ti
; 2) vardažodinį kamieną s. i.
prāt
‘teisėjas’, s. v. a.
frāga
‘klausimas’.
Šaltinis:
Benveniste 1969
I, 158
Antraštė:
prašýti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
prašýti
= r.
просúть
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 342
Antraštė:
prašýti
Straipsnelis:
Oset.
fœrsyn
:
farst
/
fœrsun
:
farst
‘klausinėti; skaityti; pasveikinti’ (
dœsny
)
fœrsyn
‘spėti, burti’. Bendras ide. veiksmažodis. S. iranėnų kalboje kamienas pasirodo keliais pavidalais:
pr̥s-
,
pars-
,
fras-
. Osetinų kalba atspindi
pars-
. Plg. persų
pursīdan
:
purs-
(←
pr̥s-
), pehlevi
pursītan
, kurdų
pirsīn
, guram.
pärs-
, bel.
pursaγ
, afg.
puṣ̌t
, Pamyro m.
pərs-
, Pamyro i.
pr̥s-
, Pamyro v.
pörs-
, Pamyro s.
pörs-
, Pamyro š.
peṣ̌c-
, Pamyro ruš., bart., op.
paws-
, jazg.
pīs
, sgl.
fəros-
, jagn.
purs-
, sogdų *
a-pr̥s-
(
’’prs-
), sakų
puls-
, av.
pərəs-
,
pars-
,
fras-
, s. persų
pars-
,
fras-
, s. i.
pras-
,
pr̥cch-
‘klausinėti’,
pr̥cchati
‘jis klausinėja’, s. sl.
просити
,
прошати
, r.
просить
,
с-праш-ивать
,
во-прос
,
во-прош-ать
, lie.
praszýti
, go.
fraihnan
, vok.
fragen
‘klausinėti’,
forschen
(s. v. a.
forskôn
) ‘tyrinėti’, lo.
posco
(iš *
porsco
) ‘reikalauju’,
precor
‘prašau, meldžiu’, armėnų
harcanem
‘klausinėju’ …
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
, I, 455
Antraštė:
prašýti
Straipsnelis:
Vietoj Saussure’o dėsnio lietuvių kalboje ir Dybo dėsnio slavų kalbose galima postuluoti atvirkščią kirčio atitraukimo iš cirkumfleksinio ir trumpo skiemens dėsnį. Atitrauktu kirčiu kirčiuoti skiemenys gaudavo cirkumfleksą. Dėl šio dėsnio galėjo susiformuoti dabartinė lietuvių kalbos 2 kirčiuotė iš senesnės oksitoninės ir dabartinė priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo sistema. […] Veiksmažodyje
prašýti
priesagos kirtis bendratyje paprastai aiškinamas Saussure’o dėsniu (plg. praes.
prãšo
, praet.
prãšė
). Pagal siūlomą dėsnį šis žodis nuo seno turėjęs būti kirčiuojamas oksitoniškai, o atitinkamai ir priesagos kirtis bendratyje laikytinas senu, liudijamu ir slavų kalbų, plg. r.
prosít’
. Plg. dar r.
budít’
, lie.
pasibaudýti
‘get up’; s. i.
bodáyati
.
Šaltinis:
Darden 1984
, 106–109
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas