Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: prašyti, ankstainiais, skotertis, kakinti, pret, dienadaržis, negi.

Rezultatai

Antraštė:: prašyti
Straipsnelis:: Ide. k. keletas žodžių, reišk. ‘prašyti’, yra tokie patys kaip ir žodžiai, reišk. ‘klausti’, kiti giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘ieškoti’, ‘trokšti, norėti’. Lie. prašyti, la. prasīt, lo. poscere, s. sl. prositi, ir t.t., bendras slavų (tik s.-kr. prositi dabar reiškia ‘elgetauti’), visi < ide. *prȇ-, žodžiuose, reišk. ‘klausti’, ‘prašyti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 1270

Antraštė:: prašу́ti
Straipsnelis:: S. air. veiksmažodinis kamienas arc- ‘prašyti, klausti’, išlaikytas tik pasakyme arco fuin ‘aš prašau malonės arba atleidimo’, arcu fuin, kuris atitinka lo. posco ueniam. Veiksmažodinis daiktavardis aithchomarc ‘prašymas’, dat. plur. aidchomarcaib. Tas pats veiksmažodis britų kalbose: valų archaf ‘klausiu’, erchi ‘prašyti’, arch fem. ‘prašymas’, ann-erch ‘sveikinti’ ir ‘pasveikinimas’, cyf-erchi ‘sveikinti’, cyf-arch fem. ‘pasveikinimas’, dy-erchi ‘maldauti’; kornų erghy, yrghy ‘vadovauti’, 1 praes. sg. arghaf, dyn-argh ‘pasveikinimas’, v. brt. archas ‘vadovavo’. Daryba yra ide. Reikia kildinti iš *pr̥ksk-e/o - iš kur *[p]r̥sk- (Pedersen I 44) tipo, išsaugoto veiksmažodžiuose: s. i. pr̥ccháti ‘prašo’, lo. poscō, umbrų peperscust ‘precatus erit’ ir daiktavardžiuose: s. i. pr̥cchā́ ‘prašymas’, s. v. a. forsca ‘id.’ iš kur forscôn ‘prašyti’, arm. harc̣ ‘klausimas’ iš kur harc̣anem ‘klausiu’. Šaknis *prek- lo. prex, precor, procus ‘pretendentas’, s. i. praçnáḥ ‘klausimas’, av. frašna-, masc. ‘id.’, arm. harzn ‘sužadėtinis’, go fraihnan ‘prašyti’, s. isl. fregna ‘id.’. Su jais taip pat susiję s. v. a. frâga‘klausimas’, frâgên ‘prašyti’, fergōn ‘id.’, s. sl. prositi ‘prašyti’, lie. praszу́ti ‘id.’ Pokorny 821.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, a-86

Antraštė:: prašу́ti
Straipsnelis:: Gerai žinomą šaknį *perk-/*prek-, be reikšmės skirtumo, plačiai reprezentuoja du kamienai. Lo. prex, precor, posco, postullo. Be lotynų turime: 1) veiksmažodinį kamieną: s. i. pr̥ccha- ‘prašyti’, iran. pr̥s (< *perk-) ir fras (< *prek-), s. sl. prositi, lie. prašу́ti; 2) vardažodinį kamieną s. i. prāt ‘teisėjas’, s. v. a. frāga ‘klausimas’.
Šaltinis:: Benveniste 1969 I, 158

Antraštė:: prašýti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. prašýti = r. просúть).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 342

Antraštė:: prašýti
Straipsnelis:: Oset. fœrsyn : farst/fœrsun : farst ‘klausinėti; skaityti; pasveikinti’ (dœsny) fœrsyn ‘spėti, burti’. Bendras ide. veiksmažodis. S. iranėnų kalboje kamienas pasirodo keliais pavidalais: pr̥s-, pars-, fras-. Osetinų kalba atspindi pars-. Plg. persų pursīdan: purs- (← pr̥s-), pehlevi pursītan, kurdų pirsīn, guram. pärs-, bel. pursaγ, afg. puṣ̌t, Pamyro m. pərs-, Pamyro i. pr̥s-, Pamyro v. pörs-, Pamyro s. pörs-, Pamyro š. peṣ̌c-, Pamyro ruš., bart., op. paws-, jazg. pīs, sgl. fəros-, jagn. purs-, sogdų *a-pr̥s- (’’prs-), sakų puls-, av. pərəs-, pars-, fras-, s. persų pars-, fras-, s. i. pras-, pr̥cch- ‘klausinėti’, pr̥cchati ‘jis klausinėja’, s. sl. просити, прошати, r. просить, с-праш-ивать, во-прос, во-прош-ать, lie. praszýti, go. fraihnan, vok. fragen ‘klausinėti’, forschen (s. v. a. forskôn) ‘tyrinėti’, lo. posco (iš *porsco) ‘reikalauju’, precor ‘prašau, meldžiu’, armėnų harcanem ‘klausinėju’ …
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ, I, 455

Antraštė:: prašýti
Straipsnelis:: Vietoj Saussure’o dėsnio lietuvių kalboje ir Dybo dėsnio slavų kalbose galima postuluoti atvirkščią kirčio atitraukimo iš cirkumfleksinio ir trumpo skiemens dėsnį. Atitrauktu kirčiu kirčiuoti skiemenys gaudavo cirkumfleksą. Dėl šio dėsnio galėjo susiformuoti dabartinė lietuvių kalbos 2 kirčiuotė iš senesnės oksitoninės ir dabartinė priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo sistema. […] Veiksmažodyje prašýti priesagos kirtis bendratyje paprastai aiškinamas Saussure’o dėsniu (plg. praes. prãšo, praet. prãšė). Pagal siūlomą dėsnį šis žodis nuo seno turėjęs būti kirčiuojamas oksitoniškai, o atitinkamai ir priesagos kirtis bendratyje laikytinas senu, liudijamu ir slavų kalbų, plg. r. prosít’. Plg. dar r. budít’, lie. pasibaudýti ‘get up’; s. i. bodáyati.
Šaltinis:: Darden 1984, 106–109