Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pra-, giženti, buziulis, duokti.

Antraštė:

pra-

Straipsnelis:

S. air. ro- (prefiksas ir preverbas) niekada nevartojamas kaip prielinksnis. Jis taip pat kartais rašomas ru-, ra- ir dažnai netenka savo balsio prieš kitą balsį [R35]. Keltų ro- tiesiogiai kilo iš ide. ir atitinka s. i. prá-, av. fra-, gr. πρὸ, go. fra-, lo. prō̆, lie. pra-, prielinksniai ir priešdėliai, kurių kiekvienas savo kalboje įgavo savitą vartoseną ir reikšmes. Net ten, kur raida sutampa, sunku nustatyti bendrą išeities tašką. Seniausia reikšmė galėjo būti ‘priekyje’ arba ‘prieš’. Šiaip ar taip elementas *pro- tiesiogiai susisieja su prieveiksmine šaknimi *per-, iš kurios atskirose kalbose kaip tik yra kilę daug prielinksnių ir priešdėlių.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r36

Antraštė:

pra-

Straipsnelis:

Gr. πρó prieveiksmis, priešdėlis ir prielinksnis su gen. ‘prieš’ retkarčiais ‘daugiau’ ir t.t. […]. Πρó yra paliudytas beveik visose ide. kalbose, ypač dūriniuose: s. i. prá-, av. ir s. persų fra-, lo. pro, oskų ir umbrų pru, s. air. ro-, germanų k. go. fra-, baltų k., pvz. lie. pra-, slavų kalbose s. sl. pro-, r. pro. Egzistuoja ir forma su ilgu o, plg. πρωΐ, πρωπέρυσι, s. sl. praděd̆ ‘senolis’, lie. própernai, lo. prōgeniēs ir t.t. Žr. s. u. πρωΐ, het. turi paraa ‘į priekį, pirmyn’, kur kiekybė nėra skiriama. Προ- figūruoja vediniuose, plg. πρóκα, πρóμος, πρóςθεν, πρóσω, πρóτερος ir net πρῶτος. Πρó verčia galvoti apie παρά, πάρος, πέρᾱ, περί be kurių nebūtų galima aiškiai sudėlioti faktų.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 939