Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: priesienis, keblinti, pabaudinti, vertystė, sketuras, duksnus, katytis, rytai, lanktis, sapyras, gimtis, lupsnis, priesienys, kuzas, rykauti, dievabaimis, soda, narsas, sruoga, pasisemti, vidurys, kilsnoti, bebė, dūbsoti, sravinti, kedelys, klypti, ciba, kaulinis, lobas, rieklas, vaksas, driksti, lenta, stimbti, kigti, mun-, dieglus, plaujoti, ruikis.

Antraštė:

príesienis

Straipsnelis:

Pavadinimai príesienis, priesienỹs aiškinami prielinksnio priẽ ir daiktavardžio síena sandūra ir reikštų pastogę, pristatytą prie gyvenamos trobos sienos. Kt.-aiškinamas – prielinksnio priẽ ir žodžio su šaknimi sėn- sandūra. Pastarojo gyvojoje kalboje nėra, bet jis išlikęs senovės raštuose: Ruhig, Žodynas, 1747, II 213: sẽnys, ẽniu F. Pl. Jagdbude, Haus. Jis randamas ir Sirvydo, Slavočinskio raštuose, taip pat pastebėta 1589 m. hegzametre – atvykusio kunigaikščio Žygimanto sveikinime kaip sęnisna. Ši forma rodo, kad ę nebuvo tariamas kaip dvibalsis ie, o tai leidžia spėti, kad žodis sėnys, -ių nėra paskolintas iš r. сени, o yra bendro kilimo, kaip, sakysim, lietuviškas žodis sė́sti ir rusų сесть. Kitas argumentas – iš ѣ lietuvių kalboje niekados nekyla ė, o tik iė (K. Būga, RR I, 372). Atstatytas tvirtapradis kirčiavimas rodytų buvus pamatinį mot. g. žodį sė́nys, -ių, iš kurio kilęs prie-sė́nis. Kt. žodis prýsẹinis ‘pelùdė’ (Tirkšliaĩ, Pìkeliai), raš. príesienis – priešdėlio pry ir sẹina darinys.

Šaltinis:

Balčikonis 1966, 192–193