Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pušis
Straipsnelis:
žr. epušė
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 51
Antraštė:
pùšis
Straipsnelis:
Lie. puši̇̀s (*puḱ-), bet pr. peuse (*peuḱ-) = gr. πεύκη ‘t. p.’, iš tikrųjų yra būdvardis ‘durianti’, plg. sinonimišką *pug-: lo. pungō, pupugī ‘duriu, žeidžiu’, gr. πυγμή ‘kumštis, jėga’. Germanai ir keltai čia turi priesagą -t-: s. v. a. fuihta, vok. Fichte, air. achtach.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 219
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
peuse E. 597 ‘pušis’: lie. puši̇̀s, gr. πεύκη ‘t. p.’ (taip jau Potas KSB VI 115) ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 15.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 278
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
Gr. πεύκη f. ‘skėtinė pušis, Pinus Pinea’ [...] Egzistuoja giminiški pušies ir eglės pavadinimai baltų, germanų ir keltų kalbose: pr. peuse f. iš *peuk-, lie. pušis (iš *puk-), germanų ir keltų kalbose su priesaga -t-: s. v. a. fiuhta m., air. ochtach f. Gr. πεύκη turi būti sudaiktavardėjęs būdvardis (*πευκός), reiškiantis medis, kuris duria, kaip λεύκη ‘baltoji tuopa’ greta λευκός; s. v. a. fiuhta, vok. Fichte morfologiškai būtų lyginamas su lioth, Licht greta λευκός.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 3, 893
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
[Pateikiame naujas nostratines etimologijas:] 5. Žinomas toks sugretinimas: ide. *pik(h)o- ‘mazgas, grumstuotas’ (Pokorny 830) – semitų *pka ‘mazgas, pumpuras’ (Gesenius 649, 650), s. žydų pkk ‘kamštis’ – ural. *pükä ‘gumbas’ (Collinder 1955, 53) [tung. *bokata ‘gumbas, pumpuras’ (Цинциус 167; Benzing 976) ?] (Гипотеза 11). Siūlome s. žydų pkk, kuris reiškia ‘puodelis, butelis’ ir ide. *pik(h)o- (pastarosios rekonstrukcija yra perdėm abejotina) eliminuoti iš pateiktų atitikmenų. Ide. nariu minėtoje etimologijose reikėtų laikyti *peuḱ- ‘pušis, eglė’: gr. πέυκη, trakų toponimas Πεύκη, ilyr. etnonimas Peucetti, v. air. ochtach < *puk̂tākā-) ‘eglė, ietis’, s. v. a. fuichta, s. ang. fuichtia (< *fuichtjōn) ‘eglė’, pr. peuse ‘pušis’, (bl. *piaušē), lie. puši̇̀s (Pokorny 828). Čia be abejonės priskiriame ir tungus.-mandž. atitikmenį *bokato. Nostr. *buḳä.
Šaltinis:
Терентьев 1977 (1979), 162
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
[Indoeuropietiškieji medžių pavadinimai, atspindėti armėnų ir sl. kalbose:] Armėnų elevin ‘eglė, kedras’, prasl. *jalovь-cь, r. яловец, ukr. яловець, č. jalovec, le. jałowiec ‘kadagys’ (Фасмер IV 554) < ide. *el- ‘raudonas, rudas’. Armėnų-slavų areale spygliuočiai medžiai vadinti kitaip nei, iš vienos pusės, gr.-germ.-keltų-bl.-trak. areale (gr. πεύκη, s. v. a. fiuhta, air. ochtach < *puk-tako, bl. *piauše, lie. puši̇̀s, pr. peuse, trak. onomast. [161] Πευκη < ide. *peuḱ- ‘durti’ [Pokorny I 828]), iš antros pusės, lo. ir i. areale (lo. picea ir pinus, s. i. pītu-dāru- Pinus Deodora Roxb. < ide. *pei̯(ə)-, *pī- ‘saikingas’ [Pokorny I 793]. Matome, kad armėnų-slavų areale pušis pavadinta, skiriamuoju požymiu pasirinkus spalvą; kituose arealuose: 1) ‘durti, dygus’ < *peuḱ- 2) ‘saikingas’ < *pei̯(ə)-, pī-.
Šaltinis:
Сараджева 1979 (1981), 161–162
Antraštė:
pusis
Straipsnelis:
[Rec.: Eckert R., Die Nominalstämme auf -i im Baltischen...1983] Mums rodos, nelabai patikima remtis faktais, užfiksuotais vien LKŽ kartotekoje, bet į patį žodyną neįtrauktais: [...] pusis (p. 178) – visi jie […] gali būti inovacijos.
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986, 76
Antraštė:
pušìs
Straipsnelis:
Jotvingių puʃe ‘pušis’, plg. lie. pušìs, trm. pùšė, bet pr. peuse, o la. priẽde.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 78
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
Kiefer, Fichte
Straipsnelis:
Pr. peuʃe ‘kynboͤm’/‘Kiefer’ < nom. sg. f. *pjausē < *peusē (Mažiulis 3, 277). Lie. pùšė, pušìs ‘Kiefer, Fichte’ (Fraenkel 1962–65, 679), la. ežero pav. Pušas, Pušeica ir kt. (Zeps 1996–97, 134). Lie. *u→ pr. eu (Smoczyński 2000, 120). Plg. *u jotv. puʃe ‘sosna’ (Zinkevičius 1984, 17). Plg. s. v. a. fiuhta, fiutha, fietha, fvhta gl. ‘pinus’, ‘picea’, s. ang. fiohta, fiuhtia (*fiuhtjōn); gr. πεύκη ‘Fichte, Föhre/Pinus Laricio’, jo vediniai (žr. Hamp 1982–83, 42 išn., kur rekonstruojamas nuristinų
Šaltinis:
Blažek 2001b 44–45
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
Fichte
Straipsnelis:
[Šalia nemažai šakninių daiktavardžių nėra veiksmažodžių, taigi daiktavardžiai negali būti nei nomen actionis, nei nomen agentis, pvz.:] *péuk̑-s/*puk̑-és ‘Fichte’: lie. pušìs, gen. sg. pušès Tverečius, pr. peuse, gr. πεύκη.
Šaltinis:
Tremblay 2011, 578
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
pin
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. pungō, pupugī, punctum ‘piquer, poindre’ kyla iš šaknies *peu̯k̑- ‘piquer’, kur taip pat priklauso gr. ἐχε-πευκής ‘aigu’, πεύκη ‘pin’ [ir kt. pvz.]. Lie. pušìs f. ‘pin’ tęsia šakninį daiktavardį *púk̑- ‘pointe, aiguille’, o tuo tarpu pr. peuse f. ‘pin’ turi kilti iš bl. *piaušē (< ide. *peu̯k̑-ii̯ā́).
Šaltinis:
Garnier 2010, 320
Antraštė:
pušìs
Straipsnelis:
Priesagos -η (< *eH₂) vediniai senojoje graikų kalboje daugiausiai yra baritonai, o jų atitikmenys kitose kalbose paprastai priklauso kitų kamienų dariniams. Pvz., […] gr. πεύκη ~ pr. peuse, lie. pušìs. Tai liudija buvus pirminį šakninį vardažodį, kas rodytų, kad -η senosios graikų kalbos žodžiuose yra denominatyvinės kilmės su reguliaria baritoneze. Senų η kamieno darinių rasta vos du, pvz., gr. ἥβη < *ieH₁gʷ-eH₂ (plg. la. jȩ̃ga, lie. jėgà; […].
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 141

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas