Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: puotà.

Rezultatai

Antraštė:: puota
Straipsnelis:: Pr. pūton 29,₃₃ ‘gerti’ [ir kt.]: poūis, lie. puota, s. i. pāti ‘(jis) geria’, gr. trm. πώνω ‘geriu’, lo. pōtus ‘getrunken’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 71.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 293

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką,pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Gerti. pr. *pōi̯ō, pūton (*pō-) ‘gerti’ šaknies vokalizmo požiūriu atitinka lie. puotà (veiksmažodis neišliko). Plg. vedų pā́ti ‘geria’, gr. (dor.) [turėtų būti eol. – M.V.S.] πώνω ‘geriu’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 235

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: Iki šiol pr. pū-ton ‘gerti’ tapatinta su ide. *pō- turintį gr. eol. πώ-νω, s. i. aor. á-pā-t, lo. pōtus ir t. t., remiantis į tarpinę grandį (baltų *pō-) – lie. puotà ir púodas (be etimologijos). Bet puotà, visiškai nepažįstamas lietuvių tarmėse, ir vartojamas prūsų lietuvių lie.-vok. kalbų žodynuose, gali būti tiesiog skolinys iš vok. kalbos: iš viduramžių vok. das bot ‘cecho, brolijos narių susirinkimas’ (iš čia ir lie. ‘puota, convivium, pulatio’). Lie. púodas atsiradęs iš la. puôds < v. v. pot, put m. ‘puodas’.
Šaltinis:: Smoczyński 1986, 172

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: Lie. lit. kalbai gerai pažįstamas žodis puotà (puõtą) ‘uczta’ tarmėse rodos nebevartojamas. F. Kuršaičiui tas žodis buvęs nežinomas, nes jis puotà, kaip ir kitus negirdėtus žodžius, pateikia sklaiusteliuose. Lie. žodis puotà, fiksuojamas F. Neselmano, K. Milkaus, K. Sirvydo, P. Ruigio žodynuose [73], be ‘uczta’ dar reiškia ir ‘išgertuvės’. Kad žodžiai puotà ir pusti vartojami analogiškame semantiniame kontekste (plg. Gėrė, valgė – stalai lūžo, puto – net stiklai sudužo), tai galėtume spėti, jog puota ‘uczta, bal, pijatyka’, puotauti ‘linksmintis, gerti’ etimologiškai siejasi su pusti, (puñta) ‘puchnąć, brzęknąć, wzdymać się, zwiększać się (pejoratyvai), daug gerti ryte’. Tos pat šaknies žodžiai, kaip ir veiksmažodis pusti, yra lie. pùtinti ‘wzdymać’, puténti ‘czynić tłustym, tuczyć’, putà ‘piana’ [74]; su šaknies -au-: paũtas ‘kiaušinis’, paũtinti ‘ciężko, niezgrabnie chodzić’ [ir kt. pvz.]; čia skirtini pū́tauti ‘sunkiai atsidusti, kvėpuoti, šnopuoti’, su kuriuo siejasi pūtúoti, putúoti ‘t. p.’, la. pũtet, putinât ‘erholen, ausruhen’ [ir kt. pvz.]; minėta šaknimi pamatuoti vediniai, neturintys priesagos: pūtà ‘vėjo gūsis’, la. pūta ‘der Windstoss, der Atem’ [ir kt. pvz.]. Galime įžvelgti dar pagrindines čia pateiktų žodžių reikšmes: ‘dąć – o wietrze, zapachu, pęcznieć’ [75]. Taigi semantinis santykis netrukdo lie. puotà sieti su semantine-leksine grupe, kuriai priklauso pùsti (puñta), pũsti (pùčia), putà, pūtà, pũtė, paũtai ir t. t. Kalbėdami apie lie. puotà, turime atsižvelgti ir į pr. pūton, poūton, poutwei, poūt ‘gerti’, poūis ‘gėrimas’ su kuriais lie. žodis siejasi ir reikšme ir paplitimo arealu [76]. Lie. ir pr. žodžiai skiriasi priegaidėmis: puõtą ir poūton. Lie. puotà cirkumfleksas pagrindžiamas išvestinių žodžių semantiniu-leksiniu kontekstu: pùsti (puñta) – ‘brinkti, tvinkti’, pũsti (pùčia) ‘dvelkti’, pūtà (ũ) ‘vėjo gūsis’. Galime spėti, kad pradinė pr. žodžių forma buvusi pū́-t. Pr. *pū-t- ‘gerti’ galėjusi susiformuoti pačioje pr. kalboje iš senesnės šaknies *pū̆- (*pou-). *peu- ‘dvelkti, pūsti, brinkti’ (pateikti pvz. dėl tokio semantinio pokyčio) [77]. Taigi aptartieji lie. ir pr. žodžiai galėjo remtis šaknimi *pū̆- (*pou-) *peu- ‘pūsti’. Jeigu mūsų samprotavimai pasirodys beesą teisingi, tada lie. puotà skaidytinas į *pōt-ā (o ne į *pōtā) ir -t- priskirtinas šakniai.
Šaltinis:: Karaliūnas 1979, 73–79

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: S. Karaliūnas bando įrodyti, kad lie. žodis puotà ‘uczta’ nesiseja su ide. šaknimi *pō(i)-:pī- ‘gerti’, o yra pamatuotas šaknimi *peu- : pou : pū- ‘nadymać (się)’. Kad šiomis šaknimis besiremią žodžiai kadaise buvo savo semantika labai suartėję, akivaizdu (S. Karaliūnas p. 76 pateikia pvz.). Jis teisingai atkreipia dėmesį į cirkumfleksinę žodžio puotà priegaidę. Ir visgi, kad žodis reiškiantis ‘gerti’, turi bendraide. formą *pō(i)- : pī-, kuri išlikusi ir sl. kalbose, kurioms bl. kalbos yra labai artimos, tai a priori tikėtinas dalykas, kad minėtoji ide. šaknis palikusi pėdsakus ir bl. kalbose [79]. Taigi peršasi mintis, kad teisingiausiai beesą pr. p(o)ūton ‘gerti’ sieti su *pō(i)-. Panašiai ir lie. puotà siejasi su ide. *pō(i)-, plg. E. Fraenkel, Die balt. Sprachen, 1950, 37. Man rodos, kad metodologiškai paprasčiausia etimologija ir būsianti teisingiausia. Kad ir lie., ir la. kalbose senasis šaknies *pō(i)- žodis ‘gerti’ pakeistas inovacija (lie. geriù, la. dzeru, plg. sl. *žьrǫ ‘ryju’), šitas dalykas pritaria S. Karaliūno iškeltai hipotezei. Be to, dar yra papildomų argumentų, kurie vieni pritaria, kiti - prieštarauja S. Karaliūno siūlymui.
Šaltinis:: Safarewicz 1979, 79–80

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: Kaš. potema ‘puota, pramoga’ < *potima (kaš. *potëma) neturi lenkų kalboje nei formalių, nei semantinių atitikmenų. Jam artimiausias yra lie. puotà (žr. Karaliūnas 1979, Acta Baltico-Slavica, 73-80), kurio pirminė reikšmė yra ‘išgertuvės’, kuri matyti ir pr. bendr. pūton, poūton, poūt ‘gerti’ ir taip pat iš suponuotinos pirminės kaš. potëma ‘išgertuvės, pokylis’. Karaliūno minčiai sieti su *peu- : *pou- : *pū- ‘pasipūsti, puikuotis’ nepritariama, remiamas siejimas su ide. *po(i)- : *pi- ‘gerti’, kurį tęsia bl.-sl. šaknis *pōtu-; reikšmė ‘gerti’ yra išsaugota slavų kalbose, taip pat yra reliktų baltų kalbose, iš kurių vienas yra puotà ‘triukšmingas pokylis’.
Šaltinis:: Popowska-Taborska 2000, 75–76

Antraštė:: puotà
Straipsnelis:: [Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Endzelynas (Studi Baltici 4, 1934, 139; SV 229) sieja pr. poadamynan ‘suszemilch, sweet milk’ su lie. puotà ‘fest’ (priesaga -da-) ir priesagą lygina su lie. šikamìnė ‘rectum’, la. aŗamine ‘arable land’. Jei prūsų žodis yra būdvardis (*poadamynan dadan ‘sweet milk’, žr. Trautmann 1910, 401), jis vis tiek gali būti acc. sg. m.
Šaltinis:: Schmalstieg 2004, 275