Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rėkšti, uždurma.

Antraštė:

rėkšti

Straipsnelis:

Frenkelis (Fraenkel 9 716) slov. žodžius rášiti ‘purenti, kedenti (lovą), pakurstyti ugnį, raginti, pjūstyti, marinti, erzinti’, rahel ‘purus, išglebęs, silpnas, švelnus’ nagrinėja lygia greta su lie. rėkšti (reškiù, rėškiaũ) ‘(nu)plėšti, nutraukti, laužyti’, iter. raškýti, raškà ‘suskilusiu galu lazda, kuria kas nors raškoma’. Frenkelis laiko, kad slov., lie. žodžiams yra giminiški s. isl. raska ‘suvelti, kasti, rausti, plėšti, klysti’, isl. rask ‘žuvies atliekos’, norv. raske sammen ‘sugriebti, kaupti’, bavar. raschen ‘draskyti, žnaibyti, rinkti’. Toks etimologizavimas klaidingas, nes šaknies a (slov. rášiti, rahel istoriškai atspindi redukuotą ъ kirčiuotoje pozicijoje. Slov. žodžius būtina sieti su bendrasl. *rušiti, *rъx (žr. Miklosich 272) [52]. Frenkelis akcentuoja, mūsų akimis žiūrint, gana ribotą slov. rášiti reikšmių ‘erzinti, pjudyti, marinti’ ir lie. raškýti panašumą (tai neįrodo slov. ir lie. žodžių giminiškumo). Minėtos slov. rášiti reikšmės galėjo kilti iš pradinės ‘griauti, rausti’. Analogišką semantikos pokytį reprezentuoja santykis tarp lie. raũpti ‘iškopti; išdobti, kapstyti’ ir le. rupić ‘kankinti, erzinti’, r. ру́пить ‘sukelti rūpestį, suneraminti’ (le., r. Žodžiai giminiški sl. *rupa ‘duobė’, *rypati ‘kasti’ [Fraenkel 9 708–709; Фасмер III 519]).

Šaltinis:

Куркина 1974 (1976), 52–53

Antraštė:

rė̃kšti

Reikšmė:

pflücken, brechen

Straipsnelis:

žr. raška

Šaltinis:

Nilsson 2001, 185