Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rėkti.

Antraštė:

rė̃kti

Reikšmė:

šaukti

Straipsnelis:

Lie. rė̃kti ‘šaukti’ ir s. sl. rěčь ‘kalba’ (toliau, matyt, susiję su tocharų A rake, B reki ‘žodis’ ir kt.) prie ide. šaknies *ner- ‘kalbėti’ žodžių nepriklauso; abejotinas yra jų ryšys ir su go. wrōks ‘kaltinimas’ bei kt. germanų žodžiais.

Šaltinis:

Urbutis 1964, 264

Antraštė:

rėkti

Straipsnelis:

Lie. rėkti = la. rēkt ‘baubti, staugti, rėkti’, gimin. v. v. a. ruoben ‘baubti, staugti’, lo. raccāre ‘riaumoti’, visi jie yra pamėgdžiojamosios kilmės.

Šaltinis:

Buck 1949, 1251

Antraštė:

rė̃kti

Reikšmė:

schreien

Straipsnelis:

Go. wrohs* ‘Anklage’ (< germ. *wrōg̱-i- šalia go. *wrōh-i-, plg. v. v. ž. wrōge) yra neaiškios etimologijos. Senas palyginimas su lie. rė̃kti ‘schreien’ nepriimtinas, nes lie. rė̃kti priklauso ide. *rek- ‘ordnen, festlegen’ (plg. s. sl. rešti, rekǫ ‘sagen’) lizdui (žr. LIV 506).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 189

Antraštė:

rė̃kti

Straipsnelis:

Vietoj Saussure’o dėsnio lietuvių kalboje ir Dybo dėsnio slavų kalbose galima postuluoti atvirkščią kirčio atitraukimo iš cirkumfleksinio ir trumpo skiemens dėsnį. Atitrauktu kirčiu kirčiuoti ilgieji skiemenys gaudavo cirkumfleksą. Taip galima būtų paaiškinti tokių veiksmažodžių kaip rė̃kti šaknies priegaidę, kur iš seno ilgame balsyje cirkumfleksas yra istoriškai nelaukiamas. Dėl šio dėsnio galėjo susiformuoti dabartinė lietuvių kalbos 2 kirčiuotė iš senesnės oksitoninės ir dabartinė priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo sistema, plg.: mobiliojo kirčiavimo veiksmažodžiai: *vel̃ka, *suvel̃ka > vel̃ka, sùvelka; oksitoniniai veiksmažodžiai: *rėkià, *aprėkià > *rė̃kia, *aprė̃kia.

Šaltinis:

Darden 1984, 106–107