Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rėtis, mėtas, pragydrūlė, tagatės, gynėti, tarmė, gvilbus, šmierė, graudoti, liulė, auša, rumžlė, pūstyti, gėdinti, kapurniotis, kurpės, pižama, bruižti.

Antraštė:

rė̃tis

Straipsnelis:

Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. rēte, rētis ‘tinklas’ : lie. rė̃tis [ir kt.].

Šaltinis:

Pisani 1968, 14

Antraštė:

rẽtis

Reikšmė:

залежь целина, непашь, луговина, нива, покинутая без обработки

Straipsnelis:

1475–1483 ir 1511–1531 m. dokumentuose (Volynės apyl.) yra geografinis terminas рячвы (рачвы). Reikšmę galima apibrėžti taip pat kaip vakarų aukštaičių rẽtis, -čio ‘залежь целина, непашь, луговина, нива, покинутая без обработки’ [DLKŽ 1954, 670; Sereiskis, Lie.-ru. žod., 1933, 790]. Kitame dokumente yra variantas рачвам. Mūsų nuomone, Volynės ряч(вы) reikėtų kildinti iš lie. reč- (netiesioginių linksnių kamienas). Kaip žinoma, lie. rẽt(as) skritingai nei slav. ред(кий) abiem atvejais ‘редкий’ ir ч(č) kaip ir refleksas т(t), o ne д(d), yra pakankamai charakteringas šio lituanizmo bruožas. Toliau straipsnyje aptariami Volynės rašytinės kalbos lituanizmai, susiję su bokštas, venteris, dėkla, kluonas, kumpis, svirnas, Vidurinės Padneprės – su šeškas, kaušas, skliutas, stirta, priemenė, svirnas, bėralas, dirsė, *skirda, šulas, gintaras.

Šaltinis:

Непокупный 1972, 104–105