Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ręžti, varvelis, burbėti, krivingis.

Antraštė:

rėžti

Straipsnelis:

žr. griežlė

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 147

Antraštė:

ręžti

Straipsnelis:

Germ. rek-a- ‘(Feuer) rechen’ (go. paliudyta tik praes. rikan ‘aufhäufen’ [feurige Kohlen auf das Haupt], s. ang. nepaliudyta, pirmą sykį vid. ang. reken ‘Feuer rechen’, s. fryz. reka ‘surinkti, sužarstyti; sukaupti’ negaliu paliudyti (ši lytis patiekta tik Holthauseno Altfriesischen Wrtb., 1925 prieduose), tačiau nauj. vak. fryz. birekke reiškia ‘das Feuer unter der Asche bedecken’, v. v. ž. reken ‘(Feuer) rechen’, s. v. a. tik Partizip Perfekti Passivi sopitos: berechene bei pircchanun; abiem atvejais kalbama apie pelenų užklotas anglis; v. v. a. rechen, be-, ge- ‘Feuer rechen’ retsykiais ‘sužerti, sukapstyti žemes’ [373]. Remdamiesi savo samprotavimais manome (apie germ. lyčių reikšmių susiformavimą, jų tarpusavio santykius, žr. tekste – A. S.), kad germ. rek-a- ‘Feuer rechen’ sietinas su bendraide. šaknimi reǵ- ‘pakelti, pastatyti, padrąsinti, aufrinten’, plg. lo. regō, -ere ‘vairuoti (laivą); viešpatauti; (skiriamąsias linijas) brėžti’ (pirmykštę reikšmę geriau išsaugojęs dūrinys erigō ‘richte auf’), s. air. rigid ‘ištiesė’, lie. rėžiu, ręžti ‘(iš)tiesti; (iš)tempti; recken, straffen’ (su nosiniu balsiu), gr. ὀρέγω ‘ištiesiu ranką, čiumpu, skubu’, s. i. r̥ñjate ‘richtet gerade, erlangt, rennt’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 373–374

Antraštė:

rė́žti

Straipsnelis:

S.-kr. v. róziti se ‘pūstis, puikautis’, rozati, -am ‘raukšlėti(s)’, narózati, nàrȏzâm (se) be ‘raukšlėti(s)’ dar reiškia ir ‘gražiai, gerai ką nors pjaustinėti medyje’. Paskutinioji reikšmė, mūsų nuomone, atskleidžia vidinė šio kamieno formą, t.y. s.-kr. v. reikšmės siejasi su veiksmo pavadinimu, kurį reiškia v. резать. Galime spėti, kad sr. žodis etimol. giminiškas su v. *rezati- *raziti. Pirminio ide. v. šaknyje manome buvo ilgas balsis, plg. artimiausius atitikmenis – lie. rė́žti, rė́žiu, rė́žis, gr. ῥήγνῡμι ‘laužau, plėšau’ (Фасмер III 461).

Šaltinis:

Куркина 1973 (1975), 41

Antraštė:

rėžti

Straipsnelis:

Lie. rėžti, s. sl. rězati, s.-kr. rezati, r. rezat' šakniniai tolimesni santykiai neaiškūs (root connection dub.).

Šaltinis:

Buck 1949, 558

Antraštė:

rė́žti; rė̃žti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kuriems akūtinės intonacijos veiksmažodžiams dėl laringalo būdinga cirkumfleksinė variacija: lie. rė́žti / rė̃žti, protoide. *u̯reh₁g̑- [LIV, 698].

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 23