Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rūpėti.

Antraštė:

rūpė́ti

Straipsnelis:

Šnekamojoje rusų kalboje vartojamas ры́паться ‘nerimauti, blaškytis’, kuris siejasi su bulg. ри́пан, č. vy-rypovat, le. rypać. Teisingą etimologiją, taikytiną visoms šioms formoms, davė jau Briukneris: rypać < ryp, kur veiksmažodžio ryć ‘rausti’ kamienas išplėstas priesaga -p-. Čia priskiriami ir lie. rūpė́ti, rū́pestis, kur tas pats pradinis kamienas išplėstas determinatyvu -p-. Lietuviškų žodžių reikšmių raida ta pati kaip ir bulg. гри́жа ‘rūpestis’ < gryzǫ, gryzti ‘graužti’.

Šaltinis:

Трубачев 1962, 40

Antraštė:

rūpėti

Straipsnelis:

Lo. rumpo, rupi ‘brechen (laužyti)’, s. i. lumpáti ‘sulūžta’, s. isl. rjufa ‘laužyti, suplėšyti’, lie. rūpė́ti ‘sich um etwas kümmern’ [Plg. Persson, Wurzelerweiterung 50; Walde-Hofmann EW II 451; Ernout-Meillet, Dict. étym.4 (1959) 581 t.].

Šaltinis:

Solta 1974, 131

Antraštė:

rūpė́ti

Straipsnelis:

[Piet. sl. šiaur. vakar. tarmių grupė gali būti laikoma arealu, kuriame išliko žodžių darybos archaizmai, neturintys tikslių leksinių-semantinių atitikmenų sl. kalbose. Pateikti pavyzdžiai iš dalies jau minėti literatūroje:] *rьp: slov. repèč adj. = ripèč ‘apie pasiutusio šuns akis, karščiuojanti, paraudusi žaizda’ (Pleteršnik II 418, 427, 445) ir s. kr. repečiti ‘vaipytis, vypčioti’, šiaur. čak. repečiti ‘pasipūsti, girti’. Slov. adj. remiasi v. rípiti ‘labai diegia, duria (žaizda), parausti (apie uogas)’ ir rûpiti ‘deginti’, kuriems giminiški s.-kr. rípati, rȋpām = rīpȁt = rȉpit ‘šokinėti, šuoliuoti’ ir rȕpati, -ām ‘šlaistytis, klaidžioti’ (Skok III 145, 173), r. ру́пить ‘kelti rūpestį, jaudinti’, ры́паться ‘blaškytis, pergyventi (dėl ko nors)’, le. rupić się ‘stengtis’, č. -rypovat ‘greitai žengti’ (Фасмер III 519, 530; Machek2 527), be sl. kalbų čia priklauso lie. rūpė́ti, la. rũpêt “kelti liūdesį’, lie. raupýti ‘rausti’, s. i. rāpayati ‘atlaužia’, rúpyati ‘kaulus gelia’.

Šaltinis:

Куркина 1984 (1986), 111

Antraštė:

rūpė́ti

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ру́піцца ‘rūpintis’ (beasm. ру́пiць ‘rupi’ Nosovičius СБН 568, plg. ir Karskis Б 135), ру́пець ‘rūpėti, knietėti’, руплíвы ‘rūpestingas, stropus, kruopštus’ (ir MC 168), ру́пны ‘t. р. ’ БРС 821, ру́пата ‘rūpestingumas, stropumas’ ДСМ 177 ir t. t.; r. trm. (beasm.) ру́пит(ся) (мне) ‘(man) rodosi, yra galvoje, rūpi, knieti’, рупа́ ‘ilgesys’, рупли́вый ‘rūpestingas, stropus’ Dalis ТС IV 114; ukr. trm. ру́пити (ру́пати) ‘būti galvoje, rūpėti’; le. trm. rupi ‘rūpi’ SJP V 772, Otrembskis JP XVI 83, rupieć (rupi) ‘rūpėti’ Zdancevičius LP VIII 347, Kudzinovskis ABSl I 225. Formos ir reikšmės tikslus sutapimas su lie. rūpė́ti, rū̃pi (la. rũpêt, rũp) ir ribotas paplitimas (ta reikšme; kt. šaknies rup- atstovų reikšmės kitoniškos) slavų kalbose tarytum labiau verčia kalbėti apie skolinimą, žr. Preobraženskis ЭСРЯ II 224, Būga RR II 542 tt., plg. RR I 413, Fasmeris REW II 548 t., negu apie giminystę (plg. Frenkelis LEW 750) ir kartu savarankišką slavų žodžių semantinę raidą. Būga skoliniu dar laikė minėtą r. trm. рупа́ ‘ilgesys’< lie. rūpa ‘rūpestis’ (la. dgs. rūpas ‘rūpestis, liūdesys’); kiti greta žinomi žodžiai (plg. br. руплíвы ir pan.) yra pačių slavų vėlesni dariniai.

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 149–150