Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rašyti, pydė, laimingas, langutas, šamas, pliekti, tulžis, skaidus, dienė, gruoduoti, raižas, burkštis, kamis, šiolė, blūzgėti, kaštonas, sviegti, sketeris, išduoti, čestavoti, dunduliuotis, laipta, sunikti, šakarnus, takilas, brūzgynas, skūnė, ėdybos, vilnia, bravoras, braukti, kakta, sukalti, briedis, jaksas, bėralas, ažeras, viras, švalas.

Rezultatai

Antraštė:: rašyti
Straipsnelis:: Lie. rašyti, etimol. neaiški (Wiedemann, BB 28.59/Bezzenberger's Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen, gimin. lie. rėžti, s. sl. režati, tačiau išoriniai (formal) santykiai sunkiai paaiškinami).
Šaltinis:: Buck 1949, 1283

Antraštė:: rašyti
Straipsnelis:: [Autorius pritaria Frenkelio Wb. 694, 701–702 nuomonei, kad lie. rašyti yra vedinys iš lie. rakti, pan. ir la. rakstīt, < rakt]
Šaltinis:: Eckert 1989, 19

Antraštė:: rašýti
Straipsnelis:: Pirminės šio ž. reikšmės (ir jo vedinio rãštas) sutinkamos rytiečių tarmėse (Dusetos, Kamajai, Kirdeikiai, Svėdasai, Molėtai, Želva) ir sen. raštuose: už-rašyti – ‘kirsti, išpjauti, rantyti, brėžti’ LKŽ XI 223. Sirvydo žodyne ap-skrienu ir ap-rašau yra sinonimai. Tarmėse (pvz., Kvėdarnoje) ir BB raštas reiškia ‘ženklas (metale), įrantas, įpjova (medyje)’. Su šiomis reikšmėmis susijusios reikšmės ‘puošti, ornamentuoti’. Mažvydo katekizmas jau fiksuoja tolesnę reikšmę ‘писать’. Rašýti ir rė́žti semantikos artumas rodo jų etimologinį bendrumą. -š- (rašýti) atsiradimas vietoje lauktino -ž- (rėžia) aiškintinas arba semantiškai artimo piẽšti, paišýti įtaka, arba – kas labiau įtikima – dusliojo ir skardžiojo prieb. kaita, gana dažna lie. k-je (plg. klėpti/klėbti, šel̃pti/šel̃bti, kreikti/kreigti, čiuõžti/čiuõšti ir kt.). Tokiu atveju lie. rašýti ‘rašyti, puošti, ornamentuoti, kirsti, pjaustinėti, brėžti ...’ (< raš-/*raž-) būtų v. rė́žti (-ia) (< rēž-) vedinys. Lie. rašýti ir la. rakstît [įprastinis] kildinimas iš vienos baltų praformos įmanomas tik tuo atveju, jei pradinėmis laikytume lie. k. leksemas, o la. raksts manytume turint įterptinį -k- ir vėliau davus veiksmažodį (raksts → rakstît). Bet ir lie. rašýti, rãštas (: rė́žti) ir la. rakstît, raksts (: la. rakt, lie. rãkštas) gai būti savarankiški ir nepriklausomi dariniai, juo labiau, kad lie. rė́žti atitikmens latvių k-je nėra. Lie. rė́žti (-ia), s. sl. рьзати, рьжѫ ir gr. ῥήγνυμι ‘laužau, plėšau’ kilę iš ide. *u̯rēǵ- [Pokorny IEW 1181–1182]. Lie. rašýti gali glūdėti šios ide. šaknies nulinio vokalizmo alomorfa *u̯reǵ- arba šaknies variantas *roǵ-, – jeigu priimsime lie. rė́žti, sl. rézati ryšį su lo. ērigere ‘statyti tiesiai, kelti’, regere ‘valdyti’, rēx, rēgis ‘karalius’, s. i. rāj- – ‘t. p.’ [Топоров В. Н. Славянские комментарии к нескольким латинским архаизмам // Этимология 1972. М., 1974. С. 12–19]
Šaltinis:: Каралюнас 1987 (1989), 44–46

Antraštė:: rašýti
Straipsnelis:: J. Endzelynas (ME III 475), E. Frenkelis (LEW II 701), K. Karulis (Latviešu etimoloģijas vārdnīca. Rīgā, 1989) la. v. rakstît ‘rašyti’, raksts ‘raštas’ etimologiškai gretina su v. rakt (ruoku, raku) ‘rausti, kasti’. Be to, la. raksts gretinamas su lie. rākštas ‘karstas; antkapinis paminklas; antkapis’, kuris yra pries. -st- vedinys, besiremiąs v. ràkti (rãka) ‘durti, dilgtelėti, durstelti, kapstytis, rausti’. Toks gretinimas įmanomas ir formaliai, ir semantiškai (semema ‘rašyti’ susiformavusi iš reikšmės ‘durti, kirsti, išskaptuoti, įkirtinėti rantelius, daryti įpjovas’). Minėtasis etimologinis aiškinimas nepritaikytinas lie. v. rašýti [fonetiškai prieštarauja, kad lie. rašýti: ràkti (rãka)]. Niekuo nepagelbsti ir E. Frenkelio pastaba, kad lie. rašýti prieb. š (vietoj k) gavęs įvykus kontaminacijai su šiam v. savo reikšme artimu lie. v. piẽšti, paišýti (žr.: LEW II 702). Aišku, kad lie. rašýti ‘schreiben’, rãštas ‘Schrift’ kažin ar etimolog. siejasi su la. rakstît ‘rašyti’, raksts ‘raštas’ [44], nes lie. k-os prieb. junginys -kst- nepakinta. Manau, kas pirmykštė lie. rašýti reikšmė buvusi ‘kirsti, kapoti, iškalti, iškirsti, daryti užkirtimus, rantelius, brėžti’. Kad lie. v. rašýti savo reikšme tapatus lie. rė́žti (-ia) ‘pjauti, rėžtelėti kuo nors aštriu brėžti, daryti atžymas; išpjaustinėti, graviruoti’, tai, veikiausiai, šios dvi leksemos laikytinos etimolog. vienuma. Lie. k-os žodžio pabaigoje dažnai kaitaliojasi skardus ir duslus prieb. (plg. krei̇̃kti/krei̇̃gti) [ir kt. pvz.], todėl ir -š- (rašýti) buvimas vietoj lauktino ž, ko gero panašiai aiškintinas. Tada lie. rašýti ‘schreiben, puošti, iškalti, puošti ornamentais; kapoti, išskaptuoti, iškalti; išpjauti, iškirsti užkarpas, brėžti ...’ (< *raš-/*raž-) suprastume esant pamatuotą v. rė́žti (-ia) ‘pjauti, rėžtelėti, резнуть ...’ (< *rēž-) [45] plg. pirminį v. ė vok., o iteratyvai – jau a vok.: knė́bti (-ia) ‘gnybti, žnaibyti’ ir knabyti (knãbo) ‘čiupti, nustverti’ [ir kt. pvz.]. Laikau, kad lie. rašýti, la. rakstît bei lie. rãštas, la. raksts yra savarankiški ir nepriklausomi dariniai (la. k-a nepažįsta lie. rė́žti atitikmens).
Šaltinis:: Каралюнас 1987 (1989), 44–46