Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ragas.

Antraštė:

ragas

Straipsnelis:

Didžiausią ide. žodžių, žyminčių sąvoką ragas, grupę sudaro giminiški žodžiai, paveldėti iš ide. prokalbės, kilę iš ide. *er (gr. κέρας, lo. cornū, go. haurn ir t. t.). Lie. ragas, la. rags, s. pr. ragis ‘medžioklinis ragas’, s. sl. rogŭ ir t. t. – tai baltų-slavų bendrybė – šie žodžiai neturi jokių išorinių ryšių (už baltų ir slavų kalbų ribos).

Šaltinis:

Buck 1949, 208–209

Antraštė:

ragas

Straipsnelis:

Lie. ragas gimin. lie. regėti, riogsoti.

Šaltinis:

Klimas 1970, 265

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. k-se, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir blt. k-oms:] Lie. rãgas = bažn.-sl. рогь

Šaltinis:

Endzelīns DI, 342

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

ragis E. 705 ‘ragas’: lie. rãgas, s. sl. рогъ ‘t. p.’, apie tai žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 367.

Šaltinis:

Endzelīns DI, 293

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

Itin vertingi bl. ir sl. raga- vediniai, kurie yra pakeitę normalius [kt. ide. kalbose sutinkamus] žodžius, reiškiančius ‘ragas’.

Šaltinis:

Nussbaum 1986, 7

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

Oset. raǧæn ‘kabykla’. Aiškinantis šio žodžio etimologiją nereikia užmiršti realijų. Kabykla (raǧæn) sename osetinų name – tai keletas ragų, įkaltų į stulpą arba į sieną, ypač šiam tikslui buvo vertinami gemzės ragai (…). Todėl patikimas ryšys su s. sl. rogъ, r. рог, lie. rãgas : raǧæn iš *rāgana- ‘padarytas iš rago’. Atrodo, toliau yra galimas šios grupės ryšys su iranėnų rāγ ‘nugara; viršūnė’ (žr. raǧ). Dėl reikšmės ‘aštrus’ |‘ragas’| ‘viršūnė’ raidos, plg. lo. spina ‘spyglys’ ir r. спина.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 345

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 40a protoslavų/protobaltų *rogъ/raga-, br. roh, ukr. rih, r. rog, lie. rãgas, la. rags, pr. ragis.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 336

Antraštė:

rãgas

Straipsnelis:

Ide. *k ̕r̥-/ *k ̕er- ‘galva; ragas’ baltų ir slavų kalbose pakeitė plačios semantikos naujadaras, plg. lie. rãgas ir la. rags, pr. ragis (horn) E 705, sl. *rogъ (Trautmann 1923, 243; Fraenkel 1955–1965, 684 ir lit.). Jis žymi ne tik gyvulių ragus, bet ir įvairius kitokius atsikišusius daiktus. Lie. rãgas – veikiausiai galūnės *-o- vedinys, padarytas iš ide. veiksmažodžio *regʰ- ir anksčiau turėjęs reikšmę ‘atsikišimas, tai, kas atsikišę’ (žr. Jēgers 1966, 144–153; Mažiulis 1997, 7t., Smoscyński 2007, 495, 506). Ji artima veiksmų pavadinimams, kurie linkę leksikalizuotis, įgyti įvairių reikšmių (plg. Ambrazas 1987 ir lit.). Dar plg. vok. ragen ‘būti atsikišusiam, kūpsoti, kyšoti, stirksoti’ ir vietovardžius Rechede, Rekete < *Rakiþi (plg. Schmid 1997, 334 ir lit.). Visoje žodžio rãgas semantikoje vyrauja ‘iškyšulio’ reikšmė.

Šaltinis:

Ambrazas 2010b, 106–108