Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: randas, laipstus, baudyti, narva, ž, ulbė, palankyti, tilės, dėjinga, gvilbti, skiegalis, mačnyti, speiga, čiupti, čiumpa, baigus, dubti, dumba, -o, remestas, liolys, karvelis, kūdrė, dujos, lakoti, kemzras, bebekénti, -a, -o, kuosas, atidžia, replės.

Antraštė:

rándas

Straipsnelis:

R. руно́ ‘avies kailis’, s.-kr. rúno, č. rouno ir kt. sunku kildinti iš vienos prasl. lyties, o ir (žr. Vasmer M., EW II 548) minėtus žodžius, pirma, bandoma gretinti su *rъv-, s. bulg. rъvati, antra, jie esą pamatuoti *rumno. Man rodos minėtieji sl. žodžiai giminiški su s.-kr. rud ‘kraus’ (Micalia), rȕdast ‘dichtwollig (von Schaf)’, rȕda f. ‘dichte, zusammenhängen de Wolle, ein Gebugsgras’, slov. rǫ̑d ‘rauh; gekromst (vom Haar)’, ródast ‘rauh, struppig’, o pastarieji įgalina rekonstruoti prasl. *rǫd-; su šia šaknimi siejasi r. руно́, s.-kr. rúno, č. rouno < *rǫd-no. Nuo paminėtų semantiškai aiškių giminiškų žodžių neatskirtini ir denominatyvai, plg. r. руне́ть ‘wollig werden’ (ir kt. pvz.). Tolimesniais sl. žodžių giminaičiais, atsižvelgdami į slov. rǫ̑d semantiką bei garsinę sandarą [14] galime laikyti lie. rándas m. ‘Strieme, Narbe’, randúotas ‘voller Nerben, Striemen’. Plg. prie to Walde-Pokorny II 374.

Šaltinis:

Schütz 1958, 14–15

Antraštė:

rándas

Straipsnelis:

Oset. dig. rændun ‘lyginti’. Kilęs iš iranėnų *ra(n)d-, ide. *re(n)d-, *ro(n)d-, *rə(n)d- ‘skirti skelti; obliuoti, drožti’ ir pan. Plg. persų randīdan ‘poliruoti; lyginti, obliuoti, skaptuoti’, randa ‘oblius, drožtuvas’ [...], s. i. rad-, radati ‘graužti, krimsti, pjauti’ [kaip pagrįstai manė Uhlenbeck (244) paralelinis kamienas, randh- davė s. i. randhra- ‘plyšys’], lie. rantýti, rándas, s. ang. rendan ‘pjauti, pjaustyti’, lo. rodo ‘graužti, krimsti, kramsnoti’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 375