Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rasalienė, raudas, baustis, draugė, vėlos, selpė, duksnus, bergždžias, rašytojas, keturi, stalatiesė, kulnis, sietas, kirkšnis, gruodis, vinys, ginti, gena, pergus, kestis, grendinys, žarijos, maras, šuplys, liškis, poniabudė, linkti, kitojis, palvas, laukti.

Antraštė:

rasaliẽnė

Reikšmė:

вид кушанья

Straipsnelis:

Įdomūs atvejai, kai slaviškas žodis atėjęs į baltų kalbas apauga baltiškomis priesagomis ir vėliau atgal paskolinamas slavų kalboms. Tokių skolinių nustatymui reikšmingiausią vaidmenį vaidina žodžių darybos kriterijus. Pavyzdžiui, jau minėtų priesagų -еня/-ienia, -ут-/-uć- ir kt. buvimas leidžia baltizmais laikyti tokius žodžius kaip le. rosolienia ‘вид кушанья’ (← lie. rasaliẽnė ‘t. p.’) [А. А. Вяржбоўскi, Бераруска-лiтоўскiя лексiчныя ўзаемасувязi (канд. дисс., машинопись, Мiнск, 1960, 885], bulv’en’a ‘картофельный суп’ [T. Zdancewicz, Litewskie elementy słownikowe w gwarach polskich okolic Sejn, LP VIII (1960) 337.], ru. гульбéня ‘t. p.’ (← lie. bulviẽnė, dial. gulbiẽnė ‘t. p.’), le. cieluszutka ‘телка’ [А. А. Вяржбоўскi, Бераруска-лiтоўскiя лексiчныя ўзаемасувязi (канд. дисс., машинопись, Мiнск, 1960, 889], ru., br. крупéня (крупення, крупейня, крупень) ‘суп или каша из крупы’ (← lie. kruopiẽnė ‘t. p.’), nors visi skolintų baltų žodžių kamienai yra slaviškos kilmės. Dar plg. le. żeniklis ‘жених’ [ten pat, 868] […].

Šaltinis:

Лаучюте 1972, 91–92