Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rauda.

Antraštė:

raudà

Reikšmė:

löte, raudonis, raudonumas

Straipsnelis:

E. Frenkelio (Fraenkel E. Litauisches etym. Wrtb. Lief. 2–9) žodyno 705 p. s. v. raudà (čia kalbama apie raudonos spalvos apibūdinimą kitose ide. k-se) trūksta kotansakų k-os (v. khotansakisch) žodžio rrusta – ‘rot’, apie ką E. Schwentner K2 73 (1956) 110/112.

Šaltinis:

Schwentner 1960, 103

Antraštė:

raudà

Straipsnelis:

S. sl. *рыдъ (plg. r. на-вз-ры-д). Vediniai: s. sl. рыдати, r. рыдание ir kt. Giminiški ide. žodžiai: lie. raudà ‘verksmas’, s. i. róditi ‘verkia’, lo. rudere ‘šaukti, bliauti (apie liūtus, asilus ir kt.)’. Priesagų kaita: s. sl. ры-д-ати/ры-к-ати, r. ры-ч-ать ‘urgzti, riaumoti’ (d/k). Pastarąjį žodį Tasmeris sieja su ревить ‘bliauti, mauroti’ (Vas., II, 502). R. реветь savyje jungia dviejų žodžių reikšmes – r. рыдать ir рычать. Toks semantinis ryšys – įprastas reiškinys.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 136

Antraštė:

raudà

Reikšmė:

rūda

Straipsnelis:

žr. raudas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 170

Antraštė:

raudà

Straipsnelis:

Baltarusių šnektose esama nemažai atvejų, kai lituanizmų au yra išvirtęs a (iau > я/е): br. ра́даўнiца ( > радаў- > раўда- > раўдо- < lie. raudo-), радонiца, ра́доничный день (< раўдо- < lie. raudo-) ir kt. ‘mirusiųjų apraudojimo diena’, plg. lie. raudà, raudóti, dar plg. raudų̃ diẽnos, raudõnė ‘didelis verksmas, raudojimas’.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 72–73