Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: regzti.

Antraštė:

règzti

Straipsnelis:

Prasl. klětь reikšme ‘dirbinys iš pinučių’ turėjo absoliutų sinonimą : prasl. rešeto, rešetъka. Plg. s.-kr. рѐшетка ‘pinučių aptvaras, žiogris’ ir r. решетка ‘narvelis’. Prasl. rešeto, rešetъka genetiškai siejasi su lie. règzti ‘pinti’, rẽkstis ‘pintinė’, rẽzgė ‘t.p.’, razgýti ‘pinti kryžmai’ (= r. клетить, la. rezgis ‘žiogris’. Čia priskiriama prasl. rozga ‘virbas, rykštė’. Prasl. rešeto < *rexeto < *resk-eto rodo protobaltiškąjį ingredientą, iš dalies išstumtą keltų infiltranto klětь, klětьka.

Šaltinis:

Мартынов 1983, 42

Antraštė:

règzti

Straipsnelis:

Gr. a-reschae (ἀρέσκαι Hes.) ‘vynuogienojai’ ne labai galima atskirti nuo ide. rezg, resk ‘supinti’, iš kur sl. rozga ‘šaka’, lie. reksti [= règzti – J. K.] (pelasgų ch vietoj k).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 36

Antraštė:

règzti

Straipsnelis:

Ademollo Gagliano M. T. (Le corrispondenze lessicali balto-latine – Archivo glottologico italiano, 1978, Vol. LXIII, Fasc. 1–2, p. 22–23) nurodo, kad lie. regztis (: rezgù) = lo. restis išvesti iš vienos šaknies *rezg-.

Šaltinis:

Jakulienė 1986, 30

Antraštė:

règzti

Straipsnelis:

Sl. *rešeto (r. решето, рѣшето, ukr., bulg. ре́шето, s.-kr. решѐто, slov. rešéto, le. rzeszoto, a. luž. ŕešo, polab. rîsetü) neturi etimologijos [53]. Bandyta sl. *rešeto sieti su sl. *rědъkъ (Brückner 476; Фacмep III 479) ir sl. *rěšiti ‘(su)rišti’ (Младехов 560, Трубачев O. H., Ремеслен. термин. в сл. яз. 166). Man rodos arčiausiai tiesos yra aiškinimas, siūlantis sl. *rešeto gretinti su lie. rezgù, règzti (Matzenauer A., Přispěvky ke slov. jazykozpytu. – LF 16, 1889, 183; Machek ²530 ir kt.). Šie lie. žodžiai kartu su rẽgztis, regztỹs ‘tinklinis maišas šienui’, razgýti, razgióti, rgzti ‘suvelti, supinti’ priklauso didelei žodžių grupei, kurią atitinka la. rezg̓ît -inât ‘suvelti’, režg̓is ‘numegztas iš nendrių tinklas’, toliau lo. restis, s. i. rájju- ‘virvė’ (Pokorny 874; Frenkel 9 713) [54]. Šiam sl. lizdui, mūsų nuomone, priklauso ir s.-kr. rȅha, reja, rea (reikšme ‘reta vilna’), rȅhav (: rȅha) ‘reta (apie avies vilną, menką vynuogės kekę)’, rehul̡a ‘avis, kurios vilna netanki’, bulg. péaф, pexaba (pirminė reikšmė ‘retas, netankus’, plg. ре́хово грозде ‘menka kekė’).

Šaltinis:

Куркина 1974 (1976), 53–55