Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rengtis.

Antraštė:

reñgtis

Straipsnelis:

Germ. wreng-a- ‘gręžti, wringen’ (s. ang. wringan ‘winden, wringen’, vak. fryz. wringe, s. v. a. ringan ‘sich mühen, kampfen ringen’) etimologijos neturi. To paties balsių kaitos laipsnio (auf gleicher Stufe) gali būti (kaip *wrengh-): lie. reñgtis reikšme ‘lenktis, pasilenkti, beugen, krümmen’, rangýti ‘winden, biegen, krümmen’. Egzistuoja ir kitokios lyginimo galimybės (plg. Fraenkel, LEW 719). Patikimesnis dalykas yra manyti, kad šiuo atveju turime reikalo su infiksą gavusia šaknimi werǵh-, kurią atriboti sunkoka (įvairūs tektaliniai), plg. germ. wurgja – s. v. a. er-wurgen ‘pasmaugti’, s. ang. wyrgan ‘t. p.’, lie. veržiù, ver̃žti ‘schnüren, einengen, pressen’, s. sl. po-vьrzǫ ‘binden’. Pamatine šaknimi postuluotina turbūt wer- ‘drehen, verdrehen’. Plg. werþ-a-.

Šaltinis:

Seebold 1970, 569–570

Antraštė:

reñgtis

Straipsnelis:

Gr. ῥίμφα ‘gyvai’ [...]. Prieveiksminė forma su -α, kuri gali remtis *n̥, plg. τάχα, ὦκα, σάφα ir t.t. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 275, priima, kad ι bus kilęs iš ε prieš nosinį. Jis atstato, ibid. 302, *ϝρεγχϝα (?) gretinant su lie. rangùs ‘gyvas, lankstus’ ir t.t.; su tokiais veiksmažodžiais kaip rangiúos, rángtis ‘skubėti’, rengiúos, reñgtis ‘ruoštis’ iš šaknies *wrenghʷ- su labioveliariniu žodžio gale bei su nazalizacija. Ši analizė lieka hipotetiška. Dėl germ. formų, kurias pateikia Pokorny 1155, tai jų gretinimas dar labiau abejotinas.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 974

Antraštė:

reñgtis

Straipsnelis:

Pradinis o nukritimas r. оружие neaiškus; pietų slavų lytims be pradinio o galėjo padaryti poveikį giminiškas veiksmž. tipo bulg. ръ́гам ‘durti, gręžti’ (Mладенов ЕПР 387); plg. taip pat lie. veiksmaž. reñgtis, rengiúos ‘снаряжаться’, kurie laikomi giminiškais sl.*orǫžьje (Фасмер III, 154).

Šaltinis:

Одинцов 1985 (1988), 123

Antraštė:

reñgtis

Reikšmė:

sich biegen

Straipsnelis:

Pr. rānctwei 25, ₂₉ ‘vogti’ [ir kt.] – galbūt giminiškas su r. надругательтсво ‘осквернение’, s. sl. PѪГЪ ‘насмешка’ ir kt., žr. FBR II 11; kitaip (: lie. reñgtis, rangýti ‘krümmen’, s. ang. wrencan ‘to twist, turn’) van Veikas, žr. Idg. Jb. VIII 256.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 293

Antraštė:

reñgtis

Reikšmė:

lenktis (?)

Straipsnelis:

Gr. ῥέμβομαι ‘klaidžioti, sukti ratu’ [969...]. Buvo pasiūlytos dvi etimologijos. Atstatoma ide. *wremb- prisimenant germ. k. v. v. ž. wrimpen ‘raukti, suraukti’, kuris yra tolimas reikšme. Nepatikima kartu su Saussure, MSL 8, 1894, 443, gretinti su lie. reñgtis ‘lenktis’. Galiausiai buvo siejama su ekspresyviniais žodžiais, turinčiais šaknyje *wer- ‘sukti’ nosinį ir lūpinį garsą, plg. Pokorny 1152 taip pat primenant ῥάμφος, ῥέμφος, ῥάμνος, ῥάβδος ir net ῥέπω. Šios ‘šeimos’ mastas atliepia iškeltos problemos neapibrėžtumą.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 969–970