Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
rẽplės
Straipsnelis:
žr. raplės
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 293–294
Antraštė:
rẽplės
Straipsnelis:
Lie. rė́pti ‘apimti’, rẽplės, rãplės, pr. raples ‘replės’ (T. E.). Fraenkel II 721; Trautmann 414; Endzelin 238; Pokorny 865. [154] LKŽ XI 177; 467 sg., 473 sg. (rė́pti ir vediniai): nėra distribucijos problemų. Ši leksikos grupė gretinama su s. isl. refsa, s. v. a. refsen ‘bausti, barti’, anglosaksų refsan ‘smerkti; kritikuoti’, gr. ἐρέπτομαι ‘ėsti lapus; gardžiuotis, skanauti’ (*‘plėšti kelią’), alb. rjep ‘lupti, plėšti’, lo. rapiō ir galimas daiktas su s. air. recht ‘staigiai pradėti, pratrūkti’. Prūsų kalboje aptinkame palyginti identišką lietuvių kalbos žodžiui vardažodinį vedinį, kuris, darybos dažnumo tipu, galėtų būti poligenezės vaisius, kaip panašiais dùmšlė-dumsle ir kaištuvas-coestue atvejais: dėmesys atkreiptinas todėl, kad rẽplės tipo šaknies vokalizmas yra kitoks negu lietuvių kalbos žodžio. Ši šaknis latvių kalboje yra visiškai išnykusi, tačiau šioje semantinėje srityje atsiradus dideliam skaičiui sinonimų ir beveik sinonimų, kaip ir lietuvių kalboje 71, [71 Žr. LVSV, s. v. ņemt, apņemt ir Lyberis, s. v. apim̃ti, kur nurodoma aprė́pti. Baltų kalbų areale bendresne reikšme sąvokai ‘imti’ nusakyti, atrodo, yra žodis im̃ti, la. jem̃t (bet dažnesnis ņem̂t), pr. īmt, kuris turi atitikmenis daugelyje kitų kalbų (Fraenkel I 184 sg., M.-E. II 110, 897–899; Trautmann 346; Endzelin 184; Toporov, I-K, 47–49)] problemiška nustatyti rė́pti tipo atitikmenį. […] Vadinasi, teoriškai rẽplės taip pat galėtų būti baltų epochos forma, latvių kalboje [155] pakeista naujesne inovacija 73 [73 Žr. Trautmann (op. cit.) būtent yra tokios nuomonės ir pateikia latvių atitikmenį stañga], kurią dar kartą aptinkame aptariamojoje (recenziorita) pozicijoje, kuriai lietuvių ir prūsų kalbos būtų konservatyvesnės.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 154–156
Antraštė:
rẽplės
Straipsnelis:
pr. E 520 raples ‘žnyplės’ : lie. rẽplės (ap-rė̃pti ‘oxвaтуть’).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 33

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas