Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
rė̃tis
Straipsnelis:
Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. rēte, rētis ‘tinklas’ : lie. rė̃tis [ir kt.].
Šaltinis:
Pisani 1968, 14
Antraštė:
rẽtis
Reikšmė:
залежь целина, непашь, луговина, нива, покинутая без обработки
Straipsnelis:
1475–1483 ir 1511–1531 m. dokumentuose (Volynės apyl.) yra geografinis terminas рячвы (рачвы). Reikšmę galima apibrėžti taip pat kaip vakarų aukštaičių rẽtis, -čio ‘залежь целина, непашь, луговина, нива, покинутая без обработки’ [DLKŽ 1954, 670; Sereiskis, Lie.-ru. žod., 1933, 790]. Kitame dokumente yra variantas рачвам. Mūsų nuomone, Volynės ряч(вы) reikėtų kildinti iš lie. reč- (netiesioginių linksnių kamienas). Kaip žinoma, lie. rẽt(as) skritingai nei slav. ред(кий) abiem atvejais ‘редкий’ ir ч(č) kaip ir refleksas т(t), o ne д(d), yra pakankamai charakteringas šio lituanizmo bruožas. Toliau straipsnyje aptariami Volynės rašytinės kalbos lituanizmai, susiję su bokštas, venteris, dėkla, kluonas, kumpis, svirnas, Vidurinės Padneprės – su šeškas, kaušas, skliutas, stirta, priemenė, svirnas, bėralas, dirsė, *skirda, šulas, gintaras.
Šaltinis:
Непокупный 1972, 104–105

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas