Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
riedė́ti
Straipsnelis:
Germ. reid-a- ‘joti, jodinėti, reiten’ (s. isl. ríða ‘joti, išjodinėti’, s. ang. rīdan ‘joti, važiuoti, siūbuoti, linguoti’, s. fryz. rīda ‘joti’, s. v. a. rītan ‘joti, važiuoti’, 4) [367] ganėtinai tiksliai atitinka keltų kalbų leksemą, besiremianti pamatu reidh- ‘joti, važiuoti’, plg. s. air. rédid ‘joja, važiuoja, išjodinėja arklį’, lie. (W) [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. sl. bьrati ‘rinkti, kaupti’, ide. bher- ‘nešti, atgabenti’] riedù, riedė́ti ‘judėti sukantis, rištis, rollen (ir apie vežimą)’, la. raîdît ‘skubiai siųsti, pjudyti, kurstyti, skubėti’. Šiuo atveju toks aiškinimas, atrodo, galimas, tačiau be galo sunkus dalykas yra atsiriboti nuo daugybės savo fonetika ir reikšme panašių vedinių, kurie kažin ar ta pačia šaknimi yra pamatuoti. Plg. H. Rix, IF 70 (1965), p. 25–49. Samprotaudami apie pamatą rei- visų pirma iš akių neturėtume išleisti s. sl. rějǫ, -ati ‘stoßen, drängen’, o apie er- – gr. ὄρνυμι ‘errege, jage auf, setze in Bewegung’, s. i. iy-ar-ti ‘erregt’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 367–368
Antraštė:
riedė́ti
Reikšmė:
judėti, sukantis ristis; važiuoti; lašais kristi, tekėti
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos veiksmažodžiai riedė́ti, ridė́ti, rietė́ti, ritė́ti yra kilę iš tos pačios bazinės šaknies ide. *u̯er / *u̯r̥- ‘sukti, lenkti’ + -ei- / -i- + t, d. Šaknys, išplėstos abiem dantiniais plėtikliais, labai artimos, kartais net sunkiai atsiejamos. Plėtikliai t, d yra bendri baltams ir germanams. Kad ryt. bl. verb. *reit- / *rit- reiškė tirk aktyvų, tiek savaiminį veiksmą, rodo šakninio lie. rìsti, rìta, rìto reikšmė ‘ridenti, (sen., ret.) riedėti’ bei la. rist, ritu, ritu ‘riedėti, ristis, tekėti, plūsti’. Greta galėjo egzistuoti ir toks pat šakninis veiksmažodis bl. *reid- / *rid-.
Šaltinis:
Jakulis 2004, 154; 243
Antraštė:
riedė́ti
Straipsnelis:
Iš ide. šaknies *h₃er- ‘(pa)kilti, užlipti’: i-prezensas *h₃rei- ‘kilti, sukti(s)’ (s. i. rī́yate ‘kilti burbulais, drebėti, virpėti’; het. arai- / ari- ‘kilti’) → *h₃reidʰ- ‘svyruoti, dvejoti’ (lie. riedė́ti, s. ang. rīdan ‘joti, svyruoti’, s. air. imm-réid ‘joti, aplink važinėti’).
Šaltinis:
Lubotsky 2011, 120

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas