Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: riekti, mažas, kupštis, ginčas, bužas, -a, kramzlioti, likti, lieku, ketveriokas, nes, gvalis, krakė, dveigys, drignė, drignis, kniauktis, žariuoti, laukinukas, budis, irtojas.

Rezultatai

Antraštė:: riẽkti
Straipsnelis:: Germ. reif-a- ‘plėšti, draskyti, reißen’ (s. isl. rífa ‘(su)plėšyti, nuplėšti, išdraskyti’, isl. rífa, s. šv. ríva, s. fryz. rīva ‘plėšyti, krapštyti, įdrėksti’ [reikšmė ‘trinti, drėksti’ turbūt yra perimta iš vok. kalbos, kurios atitinkamos v. yra kitokios kilmės]) [368] galime gretinti su pamatu reip- ‘plėšyti, reißen’, besiremiančiu gr. v., plg. lo. rīpa ‘krantas (upės)’, gr. ἐρείπω ‘nuverčiu, nugriaunu, parbloškiu; parverčiu’. Ta pati šaknis (su išplėstuku -k-) gali slypėti: kimr. rhwygo ‘suplėšau, sudraskau’, lie. riẽkti ‘duoną pjaustyti, dirvoną plėšti, į žemę įsirėžti (vežimo ratai)’ [su *q], gr. ἐρείκω ‘sulaužau, sudraskau’, intr. ‘plyštu, trūkstu’, s. i. 1) su – *q; likhati ‘dreskia, plėšia (dirvą); 2) su – *k̑: riśáti ‘reißt, reißtab’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 368–369

Antraštė:: riẽkti
Straipsnelis:: Gr. ἐρείκω ‘draskyti, laužyti, sutraiškyti, grūsti’ kalbant apie grūdus. ἐρείκω yra bendros reikšmės veiksmažodis (plg. Homero), tačiau, kai ji ypač specializuojasi dariniuose, tikslaus atitikmens ide. kalbose nėra. Žodžio pradžios ε- gali būti protezė. Ir čia prisimenama s. i. rikháti, likháti ‘draskyti’ ir t.t. (su aspiruotu veliariniu); lie. riekiù, riẽkti, s. i. riśáti, liśáti ‘plėšti, draskyti’ (su palataliniu gomuriniu): sprogstamosios žodžio galo variacijos ekspresyviniame žodyje nestebina. Kaip vardažodinės formos nurodoma s. v. a. rīga, v. v. a rīha ‘eilė, linija’, lo. rixa ‘vaidas’, rīma ‘plyšys’. Keltų faktai pateikti Pokorny 858. Taip pat žr. ἐρείπω.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 367

Antraštė:: riẽkti
Straipsnelis:: ‘jotvingių’ rekti ‘tiesiai’ nebūtina laikyti germanizmu (Зuнкявuчюс, p. 17): vok. recht ‘teisingai, taisyklingai, labai’, bet ne ‘tiesiai’. Galbūt reikia skaityti [riekti] ir sieti su lie. riẽkti, la. riekt ‘riekti, (pirmą kartą) arti’, tos pačios kilmės ir s. i. rekhā ‘brūkšnys, linija’.
Šaltinis:: Карулис 1985 (1987), 138

Antraštė:: riẽkti
Reikšmė:: to cut bread
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘stringing pole, line’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojama dešimt pragerm. *rīhō, *rikkaz ‘stringing pole, line’ kamieno variantų: 1. *rīhōn-: s. gutnų ri f. ‘pole’, gutnų räj f. ‘bar’, da. ri(e) ‘long bar, measuring rule’, vid. vok. a. rīhe f. ‘line’, vok. Reihe, vid. olandų rie f. ‘slat, measuring rule, line, row’, olandų rij; 2. *rīhan-: norv. dial. rjå m., šv. dial. rie m. ‘pole on which grain is placed to dry’, reijo m. ‘row’; 3. *rīgōn-: s. vok. a. rīga f. ‘line’, vid. vok. ž. rīge f. ‘line, series of houses’, vid. olandų rige f. ‘row, ridge, plank’, ankstyvoji (dabartinė) olandų rijghe ‘line’ (→ ankstyvoji (dabartinė) olandų rijchel ‘bar, slat’, olandų richel ‘ledge’); 4. *rigōn-: s. vok. a. riga f., vok. Riege ‘line, row, squad’, vid. vok. ž. rege f., ankstyvoji (dabartinė) olandų reghe ‘line’, olandų dial. reeg ‘line, series’ (→ s. vok. a. rigil m. ‘bolt’, vok. Riegel, vid. vok. ž. regel ‘crossbeam, rail’; vid. olandų reghel m. ‘plank, slat, ruler’); 5. *riggōn-: vid. olandų regghe, rigghe f. ‘line, row, slat’; 6. *rikka(n)-, -ōn-: gutnų räckå f. ‘post’, vid. vok. a. ric m. ‘horizontal bar on which to put things’, vok. Reck, Rick mn. ‘stake, row’, Recke f. ‘row, series’, dial. ricke m. ‘line’; 7. *rikōn-: vid. olandų reke f. ‘line, row’; 8. *rihōn-: vid. olandų ree f. ‘(guide)line, building line, marcation line’; 9. *raihō-: norv. dial. rå f. ‘border marcation’; 10. *raiga-: norv. reig m. ‘border line’. Etimologiškai n kamienas priklauso stipriajam veiksmažodžiui *rīhan-, kuris davė pradžią norv. dial. rå f. ‘border marcation’ < *raihō- ir reig m. ‘border line’ < *raiga-. Germanų etimonas sietas su s. i. rekhā́- ‘rift, line’, bet ši sena etimologija nėra įtikinanti iš semantinės perspektyvos: s. i. rikháti reiškia ne ‘to string’, o ‘to scratch’. Ji aiškiai giminiška gr. ἐρείκω ‘to tear’, lie. riẽkti ‘to cut bread’ ir lo. rīma f. ‘rift’. S. i. reikšmė ‘line’ yra antrinė, ji turėjo atsirasti iš ‘rift’, o tai nerodo tiesioginės sąsajos su germanų žodžiu. Kiti siūlymai taip pat problemiški. S. ang. rǣw f. ‘row’ sietas su lie. rievė̃, reivė̃ f. ‘stripe’, bet abi šaknys yra nesuderinamos su šaknimi *Hreik-. Fickas, Falkas ir Torpas išskiria norv. rjå ir vid. vok. a. ric iš kitų leksemų ir susieja jas su lie. rìkė ‘post, plank’, bet šis yra skolinys iš vok. ž., plg. rytų fryzų rick. Pokornis siūlo sąsają su s. isl. reigjask ‘strech’, rígr ‘stiff’ ir isl. riga ‘to waver’, priskirdamas leksemas semantinei kategorijai ‘to strech, stumble’, bet minėtieji žodžiai priklauso šakniai *uroiḱ- ‘to twist, sprain’. Kluge ir Seebold teigia, kad etimologija nėra aiški.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 239–243