Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rietas, gumulys, liška, gunguliuoti, aimė, suknelė, bodai, balžienai, aržilas, geibti, dirdintis, padėtis, sutros, šlamas, brunė, bluznierius, dudulis, ankštira, telias, turgus, raižyti, lakštas, dvasuoti, raištis, kaka, rengti, trakinti, lajus, drevė, drevis, gručė, bendratis, berlauti, dienytis, blykšoti, du, dvi, jerumbė, alsdokas, devyni.

Antraštė:

ríetas

Straipsnelis:

[Pateikiu pastabas Y. H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki, R. Peltola. Suomen kielen etymologinen sanakvija, I–IV. Helsinki, 1974–1978:] 20. Mūsų aptariamame leidinyje pateiktą suom. reisi ‘šlaunis, kulšis’ (turint prieš akis paskutinio suom. žodžio skiemens balsį i) teisingiau laikyti ne skoliniu iš lie. ríetas ‘šlaunis, kulšis’, la. rieta ‘koja’ (taip – Y. H. Toivonenas ir kt.), o kildinti iš s. r. рить ‘t.p.’ (pastarasis žodis žodyne pateiktas; sl. ei nevirto i).

Šaltinis:

Terent’ev 1990, 32

Antraštė:

ríetas

Straipsnelis:

[Αrm.] eri, ervoy ‘žvėries petys’ […] Lidénas, Mélanges Pedersen (1937) 88t. (su Spechto Ursprung 225 pritarimu) gretina su lie. ríetas ‘Oberschenkel, Lende des Menschen; Schweineschinken’, la. riẽta ‘koja (Bein)’, s. sl. ritь, serb. rît ‘sėdmenys, išeinamoji anga’. Adjarianas II 813 t.t. pasiūlė visiškai kitą etimologiją, būtent susiejo su [ide.] šaknimi *pro- (s. i. prá, lo. pro, etc.). Pagr. reikšmė tuomet būtų ‘kyšanti kūno dalis’, tai nusako galiausiai ir arm. erastank῾ [‘ἕδραι’] savo šaknies elementu. Taigi lieka klausimas, ar čia arm.-bl.-sl. izoglosa, ar atskiras bendraide. šaknies *pro- vedinys.

Šaltinis:

Solta 1960, 417

Antraštė:

ríetas

Straipsnelis:

Prie bendrų baltų-slavų naujadarų priklauso *rēita- [47] ‘Oberschenkel’. S. r. pить dar I. I. Sreznevskio [III, 124–125, 212] buvo susietas su lie. ríetas ‘šlaunis’, bet iki šiol nėra naujų pavyzdžių iš ryt. slavų. Dėl to M. Fasmeris (III, 486) buvo nurodęs: ‘tiktai sen. rusų’. Ši leksema dar atsispindi ukrainiečių ir baltarusių kalbose. Tai ukr. нари́тники ‘plėškė’, žinomas tiek šnektose, tiek ir lit. kalboje. Polesės transporto terminologijoje paplitęs plėškės pavadinimo variantas набедpики. Pagal sinonimus galima nustatyti plėškės ‘topografiją’: бедро, бок, крыжа, t.y. ‘arklio strėnos’ - plg. крижа ‘t. p.’ [Лисенко, 106]. Remiantis pačia daikto išvaizda, galima rekonstruoti, ukr. (на)puт(ники) šaknis reiškia maždaug ‘šlaunis, šonas, arklio strėnos’. Dar daugiau - pagal Polesės plėškės pavadinimą -набедpики pirmenybę galima būtų atiduoti netgi sememai ‘šlaunis’, kuri tiksliai atitiktų lie. ríetas ‘šlaunis’ reikšmę. Bet kuriuo atveju semantiškai rekonstruojamas *pит(ь) daug artimesnis lietuviškajai formai, negu žinomiems atitikmenims iš vakarų ir pietinių slavų kalbų - plg. serbų bžn. sl. pить, č. řit᾽ (anat.) ‘anus’, le. rzyć ‘t. p.’ [Фасьмер, III, 486].

Šaltinis:

Непокупный 1976, 44–48

Antraštė:

ríetas

Straipsnelis:

[Išvardijamos arm.-baltų-slavų izoglosos]: Arm. eri ‘priekinės gyvulio kojos’, lie. ríetas ‘šlaunis’ (žmogaus arba gyvulio), la. riẽta ‘koja’, prasl. *ritь ‘podex’; […].

Šaltinis:

Сараджева 1987, 26

Antraštė:

ríetas

Straipsnelis:

[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Sl. *ri̋tь, *ri̋ti AP a ‘ass, butt’: kr. rȉt, vns. kilm. rȉti, slvn. rìt, vns. kilm. rȋti, č. řit’ (APc?). Dėl akūto plg. lie. ríetas ‘thigh’, la. riẽta ‘leg’.

Šaltinis:

Kapović 2009, 239