Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rogės, bodėti, brūzgulis, staklė, gungulys, žaiginys, dilgsėti, delsus, grebėti, padžiai, statiniai, bindolikas, vaškas, pelėsiai, siaustinėliai, krunyti, gludus, ritėti, kakinti, kaištuvė, kungas, dvasuoti, birėti, karklai, baužas, -a; baužis, -ė, deltija, tabaldintis, kriaunė, prakurti, susigėsti, dirbti, pavidulys, druktas, gūželis, brankčis, pūžniai, nu-kaikinti, vinkšnė, saikėti, pypti, kliurmas, kižėti, viržis, durbis, eiškus, družinti, kalmė, tvinkščioti, dėlioti, klekas, varinė, bėdokas, broga, brekis, plėkštoti, betspredė, draskyti, apgalė, ruošti, kengė, slėdnas, kuštėti.

Antraštė:

rõgės

Straipsnelis:

Rytų baltų kalbų rogių pavadinimų daryboje atsispindi atsikišusios, į ragą panašios pavažos (gal rogių pavažas atstodavo du surišti medžių kamienai su šaknimis, žr. Būga 1959, 295), plg. lie. rãgės (žinomos nuo D. Poškos, S. Daukanto raštų) su tokiu pat šaknies vokalizmu kaip ir pamatinio žodžio rãgas ir rõgės (užfiksuotas jau XVII a. Mažosios Lietuvos rankraštiniame žodyne Lexicon Lithuanicum) su pakitusiu šaknies balsiu. Tarmėse yra ir išvestinių variantų, pvz.: rãgutės, ragùitės, rogùitės ir kt. (LKA 1, 100t., Žemėl. 43). Tą patį pamatinį žodį turi ir la. ragavas (rȩgavas), ragus, raguvas, ragutas ‘rogės’ (Būga 1959, 267, 533; ME 3, 465, 504; Fraenkel 1955–1965, 685; Sabaliauskas 1990, 168; Smoscyński 2007, 519t.). Dėl darybos plg. lie. ragavà, raguvà ‘vandens išneštas griovys; giliai išvažinėta kelio vieta; dauba, klonis stačiais krantais; tarpeklis; skardis; šlaitas’ (LKŽ 11, 29, 43); taip pat upėvardį Raguvà (Būga 1958, 479; Vanagas 1981, 380), kalną Rãguvas (Skardžius 1943, 380) ar la. Ragava, pr. Ragaw (Endzelīns 1980, 175) ir kt. šių kalbų tikrinius pavadinimus. Jų nereikėtų sieti su slavizmu ragãvas ‘kampinis, kertinis’ (plg. Kačinskaitė 2008, 282). Dar žr. rãgas.

Šaltinis:

Ambrazas 2010b, 106–107