Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ropė, smertis, žiopla, gieluoti, burtas, burtai, tolygio, delna, vaiveris, dėka, palaikyti, titnagas, įkišti, gėda, skrybauti, guldyti, karpotas, garma, rankavėtas.

Antraštė:

rópė

Straipsnelis:

Labiausiai ide. k-se yra paplitęs ropės pavadinimas, kurį mėginama išvesti iš prolytės *rāp-: gr. ῥάπυς, ῥάφυς, lo. rāpim, rāpa, s. vok. a. ruoba, lie. rópė, s. sl. rěpa, alb. répë. Čia priklauso ir gr. ῥάφανος, ῥαφάνη ‘ridikas’. Šios grupės pavad. aptinkame ir romanų k-se: it. rapa, isp. rapo. Pirminė reikšmė neaiški. Neaiškumų kelia neįprasta balsių ā, ă, ē kaita. S. sl. rěpa, r. репа, br. рэпа, ukr. pina, bulg. ряпа, s.-kr. рȅпа, č. řepa, pol. repa, repo. Visi šie sl. ropės pavad. gali būti išvedami iš prolytės *rēpā. Daugelio kalbininkų nuomone, slavų ropės pavadinimas yra skolinys, jeigu taip, tai paskolintas jis turi būti dar slavų prokalbės laikais. [208] Lie. rópė savo šaknies vokalizmu nesiskiria nuo lo. ir kt. kalbų ropės pavadinimų, skiriasi tik galūnė, bet baltų prokalbėje galėjo būti ir *rāpā, ir *rāpē, kaip li̇́epa ir li̇́epė, dainà – dainė̃. Iš ropės pavadinimo savo vardą gavo vėliau atsiradęs augalas – bulbės: roputė, ropukas, ropunė, repukas, ropė, taip pat nuodingo vaistinio augalo pavadinimas: durnãropė, dur̃naropė, dur̃naropis, dur̃niaropė, dur̃nropė; kiaũliaropė ‘paprastoji dedešva’. La. ropės pavadinimas – rācenis [209]. Senojo pavad. nerandama. Endzelyno nuomone, rācenis gali būti atsiradęs kontaminacijos būdu iš rāp – (= lie. rópė) ir rac – (= rast ‘kasti’). Prūsų k. paminkluose ropės pavadinimo irgi nerandame. Yra tik pora vietovardžių: Rappelen ir Rappen, primenančių lie. rópė. Vadinasi, lie. ir sl., kaip ir kitos ide. kalbos turi tos pačios šaknies pavadinimą, tik sl. k-se skiriasi šio ž. vokalizmas.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1959a, 208–210

Antraštė:

rópė

Reikšmė:

Brassica napus; Brassica rapa L.

Straipsnelis:

Vieni lingvistai (Fick I4 530; Преображенский II 236; Kluge17 610) šio augalo pavad. dėl kaitos ā: ē, plg. gr. ῥᾰ́φυς, ῥᾰ́πυς ‘ropė’, s. v. a. ruoba, raba, lie. rópė, r. baž. sl. рѣпа (kimrų erfin ‘runkelis’, bret. irvin ‘griežtis’ < keltų *arbino negalima įtraukti į šią atitikmenų eilę dėl fonetikos, nors manoma ir priešingai, žr.: Fick II7 19; Hofmann II 295) [54] laiko seniausiais skoliniais, kilusiais iš vieno šaltinio. Antri (Vasmer II 512; Fraenkel 743; Pokorny 852) paskelbė ropės pavadinimą, nenurodydami jo kilmės vietos, ‘kultūriniu klajojančiu terminu’. Vienintelis Hopsas (Hoops. Reall IV 1) besąlygiškai minėtą lizdą kildina iš ide. *rāp-: *rēp- [55] ... [57] ... Visi bandymai ide. prok. rekonstruoti kaitą ā: ē yra perdėm abejotini [58], todėl, greičiausiai, ropės pavad. – seniausias skolinys [59]. Šiame ide. lizde išsiskiria nepaprastumu, kuris nesiderina su lyg. gr. k-os gramat., gr. ῥᾰ́φυς, ῥᾰ́πυς – jų nepalietė protezė ir gr. φ (ph) gali būti tikrai < ide. *bh. Man rodos, kad tie anomalūs dalykai atsirado todėl, kad gr. ropės pavadinimą pasiskolino iš kalbos, patyrusios prieb. perkaitą [60], pvz., trakų-pelasgų *raph-a, *raph-u. Ropės pavad. kaita ā: ē atsirado dvejopai traktuojant skolinamosios formos atvirą platų šaknies balsį, tarpinį tarp ā ir ē (ǟ) (žr. p. 62) [61] ... [63] ... [64] ... [65] ... [66] ... [67]. Taigi ide. ropės pavad. – tai tiesioginiai, ne to paties laiko skoliniai iš trak.-pel. rǟ̆ph-a, rǟ̆ph-u [68]. S. v. a. Formos ruoba, kuri, greičiausiai, yra tiesioginis skolinys iš trak., prieb. b aiškinu Vermerio dėsnio veikimu ir tuo remdamasis manau, kad pasiskolintas trak. žodis buvo kirčiuojamas galūnėje. Lie., sl. k-se įvyko recesija ir kirtis atitrauktas į šaknį [69].

Šaltinis:

Гиндин 1963 (1963), 52–71

Antraštė:

rópė

Straipsnelis:

[Iš keliose vietose pateiktų pavyzdžių (žr.: Beiträge zur Geschichte d. Deutsche Spr. Und Liter. 1874 XI 268; Noreen, Abriss d. Urgerm. Lautl. 56; Pedersen KZ XXXVIII 404; Hirt Indog. Gramm. II 189) dėl ē: ā kaitos, man rodos, šie yra patikimesni:] Lie. rópė, lo. rāpa: sl. rěpa, s. v. a. rāba.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (2), 199

Antraštė:

rópė

Straipsnelis:

Slavų rěpa ‘ropė’, la. rāpa, lie. rópė, plg. Fraenkel s. v. su literatūra apie ō: ē: ā [...]

Šaltinis:

Merlingen 1978, 45

Antraštė:

rópė

Straipsnelis:

[išn. 11] Lie. rópė ‘Rübe’ – s. sl. rěpa, s.-kr. rȅpa – lo. rāpa nebūtinai atspindi seną abliautą. Tai gali būti nežinomo substrato žodis.

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 117