Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
rusėti
.
Rezultatai
Antraštė:
rusė́ti
Reikšmė:
pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti
Straipsnelis:
R.
рýшить
,
рýшу
‘griauti, versti, ardyti’, s. sl.
roušiti
, -
šǫ
, -
šiši
‘ardyti, naikinti’, ukr.
рýшити
,
рýшати
‘judinti’, le.
ruszyć
‘тронуть, тронуться; двинуться’ netiesiogiai siejami su lie.
rusė́ti
,
rùsa
/ -
i
, -
ė́jo
‘pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti’. Tačiau labai skiriasi kategorinė ir leksinė reikšmės. Lyginant lietuvių
rusė́ti
su slavų vardažodžiais r.
рýс-ло
‘upės vaga’,
рýс-т
‘stipri srovė’ (< ide. *
rous-lo
, *
rous-to
) galima rekonstruoti bazinę šaknį *
ru-s
, *
rou-s
‘sravėti, sruti, judėti’ (→
Raũsvė
,
Rùsnė
, pr.
Rusele
[upelis Varmėje],
Russe
[pelkė Galindoje] ir kt.).
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 134–135
Antraštė:
rusė́ti
Reikšmė:
pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti
Straipsnelis:
Lie.
rusė́ti
,
rùsa
‘pamažu degti, smilkti; lėtai tekėti, bėgti’ yra veiksmažodinės šaknies veldinys, nors šakninių giminaičių jis teturi tik lietuvių ir latvių kalbose. Plėtiklis
-s
pridėtas baltų, slavų ir germanų kalbose. Šis veiksmažodis turi vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: lie.
rusénti
‘rusėti’, s. isl.
ryskja
‘rauti’, prasl. *
rušiti
‘griauti’, r.
русло
‘upės vaga’
руст
‘stipri srovė’.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 150; 238
Antraštė:
rūšė́ti
Reikšmė:
быць поўным жывасцi, бадзёрасцi
Straipsnelis:
[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. rūšė́ti ‘быць поўным жывасцi, бадзёрасцi’ Machekas (Etymologický slovník jazyka českého, 1971) gretina ru. рыхлый ‘друзлы, рыхлы’ (dar plg. ček.
rychlý
, lužič., le.
rychły
‘хуткi’, ček.
rychle
‘хутка’ ir kt.), kilusiu iš prasl. *
ryхlъjь
, nors juos dar galima gretinti ir su la.
rusenis
‘велмi рыхлы снег’,
rušināt
(
zemi
) ‘разрыхляць, перамешваць (глебу)’, taip pat isl.
rúst
‘руiны’, olandų
rul
‘рыхлы, сухi (пясок)’, Фасмер, 3, 532.
Šaltinis:
Лучыц-Федарэц 2003
, 295
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas