Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sėbras
.
Rezultatai
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
Sl.
sębrь
: s. r.
СѦБАРЪ
„kaimynas, vienos bendruomenės narys“, r.
сябёр
,
сябры́
ir kt. [165]. Lie.
sė̃bras
, la.
sēbris
laikomi skoliniais iš rusų kalbos. Taip manė ir K. Būga. Sl.
sębrь
kilęs iš formos *
sěm-ro
su priesaga
-r-
, jos darybiniai ryšiai su
sěm
,
sěmmьja
yra neabejotini. Priebalsis
b
čia yra pozicinis, „sustiprina“
m-r
grupę, todėl formos *
sembo-
, *
sębo
abstrahuoti negalima. Sl.
sębrь
, kuris iš *
sěm-ro
, turi patikimesnį atitikmenį: lie.
šeimerỹs
„draugas“, vedinys iš
šeimà
– *
šeimerià-
< *
šeimera-
, t. y. toks pat vedinys su priesaga
-r-
kaip ir sl.
sębrь
< *
sěmro
[166].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 165–166
Antraštė:
sėbras
Straipsnelis:
Piet. sl. kalbose vietoj sl.
smŕ̥ъ
(r.
смерд
„baudžiaunininkas, valstietis“ [ir kt. pvz.] regime s. sr.
себрь
„plebeius“, sr.
се̏бар
„žemdirbys“. Tokią lytį pažįsta ir s. sl., plg. s. r.
себер
,
-бра
„bendras, bendrininkas su antru valstiečiu kartu apdirbąs sklypą“ (ir kt. pvz.) [253]. Trubačiovas (In: Историа терминов родства... p. 166) bl. leksemas (lie.
sėbras
„draugas, bendras“, la.
sȩ
,
sebris
„t.p.“) laiko slavizmais. Kalima, Blesse, Frenkelis (LEW, S. 768) lie., la. lytis laiko iš seno baltiškomis ir giminiškomis su s. i.
sabhā
„susirinkimas“, go.
sibja
„giminaičiai“, s. v. a.
sippa
„t. p.“ Jeigu pastarųjų teisybė, tai sl. žodžių negalime atskirti nuo tos leksemų grupės.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1964
, 253–254
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
Kultūros istorijos pož. itin įdomus ž. lie.
sė̃bras
„Gefährte, Genosse“ greta
sẽbras
ir
sebrà
„Gesellschaft, Gemeinschaft“ E. Fraenkel ir E. Blesse laiko baltų veldiniu. (E. Fraenkel LEW II 768 t.). Tada būtų vėl baltų-slavų-germanų bendrybė:
sẽbras
, r.
sjaber
ir giminiški ž., go.
sibja
ir jo giminaičiai. Prieš skolinimąsi iš slavų kalba ir finų
seura
„Gesellschaft (visuomenė)“, estų
sõber
ir t. t. (žr. J. Kalima, Itämerensurmaleisten lielten baltilaiset lainasanat 160 t.). Šį žodį reiktų su kryžiuku į Stango sąrašus įtraukti.
Šaltinis:
Schmid 1975b
, 326
Antraštė:
sėbras
Straipsnelis:
J. Kalima padarė išvadą, kad lie.
sė̃bras
ir la.
sēbrs
kilę iš slavų *
sębrъ
, o sen. lie.
sebras
[su trumpu
e
] ir la.
sebrs
yra paveldėtinės baltų formos ir priklauso tai pačiai grupei kaip go.
sibja
‘giminystė’, s. v. a.
sipp(e)a
‘kraujo giminystė, Friede, Bündniss’, derivatai iš ide. *
s(u)e-bh(o)
‘vienos rūšies (von eigener Art)’ [J. Kalima, ZSlPh. 17 (1940–) p. 348–], kuri yra taip pat ir sl. *
sębrъ
šaltinis. Šis aiškinimas, kuris yra apskritai priimtas [Plg. M. Vasmer, REW 2, p. 599; E. Fraenkel LEW 2, Heidelberg 1965, p. 768–]. Kiek modifikuotas E. Blessės, pagal kurį ne tik lie.
sebras
ir la.
sebrs
kilę iš *
s(u)e-bh(o)
, bet ir variantai
sė̃bras
ir la.
sēbrs
[E. Blesse, KZ. 75 (1958) p. 96–], sunkiai priimtina hipotezė [plg. Fraenkel LEW, l. c.]. Dėl problemiškos sl. *
sębrъ
kilmės E. Fraenkelis pažymėjo: sunku tiksliai atskirti, ar sl. *
sęb-
(r.
sjabr
‘kaimynas, draugas’ ir t. t.) priklauso prie r.
semьja
, lie.
šeima
, la.
saime
‘šeima’, ar rodo infiksuotą nazalinį; už pastarąją versiją šneka baltų kalbos [E. Fraenkel, op. cit. 769].
Šaltinis:
Moutsos 1983
, 169
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
Pagal G. Meyerį, gr. σέμπροςyra slaviškas skolinys ir priklauso šiai giminaičių grupei: s. serbų
sebrъ
‘bendras, partneris’, s.-kr.
sebar
‘artojas, smulkus fermeris’, slovėnų
srebər
‘artojas’, s. rus.
sjabrъ
‘kaimynas, bičiulis’, r.
sjabër
‘kaimynas, draugas, bendras’, ukr.
saber
,
sábro
‘partneris, bendra-fermeris’, taip pat kaip ir lie.
sė̃bras
‘half-partner, business- or workassociate’ [G. Meyer, NS. 2, p. 57; Vasmer M., Russ. etym. Wb. (REW) 2, Heidelberg 1955, p. 599 ir 3, p. 62]. Pagal Meyerį, semantinė evoliucija buvusi: nuo ‘pusininko, partnerio’ (šiaurės Graikija, liet. k.) prie ‘bendrai ariančio, ko-fermerio’ ir vėliau ‘artojo, fermerio’ → ‘commoner’ (s. serbų) [G. Meyer, NS 2, p. 57]. Meyeris priėmė F. Miklosicho aiškinimą, kad į slavų k. šis žodis atėjo iš finų.
Šaltinis:
Moutsos 1983
, 165
Antraštė:
sėbras
Straipsnelis:
Lie.
sė̃bras
ir la.
sêbrs
paremti brus.
sjabr
, tuo tarpu kai s. lie.
sebras
ir la.
sebrs
, nepaisant jų semantinio ir morfologinio giminingumo atitinkamai lytims
sė̃bras
ir
sêbrs
, įdomiai atskirti nuo šios grupės ir aiškinami kaip paveldėtinės baltų formos dėl prieštaravimo, kuris kyla dėl skolinio iš lietuvių k.
seura
buvimo Pabaltijo finų kalboje.
Šaltinis:
Moutsos 1983
, 179
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, Specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų k. raidoje.] Draugas. La.
sȩ
„draugas“ turi atitikmenį slavų kalbose *
sȩъ
(su nazalizacija): s. r., r., br.
sjabr
„kaimynas“; draugas“. Tačiau lie.
sė̃bras
ir la.
sę̃brs
yra skolinys iš baltarusių kalbos.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 232
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
Oset.
særvæt
„bendrai aulo naudojama ganykla, varykla“. Vs. Mileris ir Benvenistes remdamiesi nerealia forma *
særwat
[...] skaido į
særwat
. Antrąją dalį jie susieja su gyvu osetinų žodžiu
wat
, reiškiančiu „vietą“, o pirmąją (
sær-
) gretina su av.
sarəba-
„giminė“, s. i.
śardha-
„kaimenė“. Jeigu turime omenyje vienąkart užfiksuotą formą
særvæt
, tai tokią etimologiją reikia laikyti nepriimtina:
wat
sudėtinių žodžių antrojoje dalyje išlaiko stiprų balsį
a
(žr.: ГО § 201 I), toliau,
w
šioje pozicijoje (po priebalsio) gali iškristi (plg.
fadat
iš *
fadwat
,
bynat
iš *
bynwat
), bet niekaip negali išvirsti į
v
. Turėdami omenyje, kad
rv
gali dėsningai atsirasti iš
br
[88] (
ærvad
iš
brātā-
ir pan.),
særvæt
kildiname iš *
sabra-θa-
, kur
-θa-
(-θwa-) – kolektyviškumo formantas, ir remdamiesi pagrindine reikšme „bendra valda“ jį gretiname su r.
шабр
,
сябр
,
себр
,
шабёр
,
сябер
,
себер
„kaimynas; dailininkas, kuris dirba žemę su kitu valstiečiu“, lie.
sė̃bras
„draugas“, suomių
seura
„bendrija“ (gausius šio žodžio vedinius ir jo atitikmenis kitose kalbose rasite SKES IV 1006), r. (trm.)
себрá
„bendrija, artelė“. Tokiu būdu osetinų žodžiui
særvæt
atstatoma reikšmė „bendrijos valda; bendrijos žemė“, kas visiškai patvirtinama dabartinėmis realijomis, plg. r.
сябреньи земли
„bendro naudojimo žemės“ (Daль IV 383). Galbūt čia turime svarbią skitų-slavų-baltų-suomių socialinę-ūkinę izoglosą.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
III, 88–89
Antraštė:
sebras
Straipsnelis:
žr.
sėbras
Šaltinis:
Moutsos 1983
, 169
Antraštė:
sė̃bras
Straipsnelis:
Keblus dalykas įrodyti¹¹ [¹¹ Plg. J. Kalima, Slav. *
sębrъ
‘Nachbar, Kamerad’ und bl. *
sebras
, ZfSlPh XVII, 1941, p. 342. Plg. nepriimtiną E. Fraenkelio siūlymą (E. Fraenkel rec. – J. Otrębski, Słowianie. Rozwiązanie odwiecznej zagadki ich nazwy, Pozná 1947 – Lingua Ponaminsis II 1950, p. 265) esą prasl. *
sębrъ
reikėtų įžvelgti antrinį nosinį infiksą], kad lie.
sė̃bras
‘draugas; kas padeda ką nudirbti, atlikti ar šiaip kokio bendro veikimo dalyvis’, la.
sȩ̄brs
‘kaimynas, draugas, giminaitis’ yra iš seno giminiškos lytys (be nazalizacijos pėdskų) su prasl.
sębrъ
‘giminaitis, draugas, bendras’ (apie tai smulkiau žr. Vasmer). Šiaip jau įprasta bl. lytis laikyti skoliniais iš rytų sl. kalbų.
Šaltinis:
Popowska-Taborska 1992
, 224
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas