Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sėtryti, ailė, delmonas, krūmija, budinti, irmės, prabanga, pykti, družti, grinda, niežėti, kolba, varus, švolas, auštas, klagėti, kemsa.

Antraštė:

sė̃tryti

Reikšmė:

(žaizdai, skauduliui) bjurti, pykti, negyti, atsinaujinti, būti užsikrėtus, pūliuoti

Straipsnelis:

Slavizmu, galiausiai kilusiu iš to paties šaltinio – br. -ятрыць, я́трыцца ‘parausti aplink žaizdą, skaudulį, spuogą ir perštėti, skaudėti, aitrinti’, reikia laikyti ir ryt. aukš. sėtryti. Pastarasis savo s- yra gavęs jau lietuvių kalboje dėl sangrąžinių priešdėlinių ė̃tryti lyčių perintegracijos: ten, kur paprastai buvo vartojama tik užs[i]-ėtryti ar ažs[i]-ėtryti, tos lytys lengvai galėjo būti suvoktos kaip už-sėtryti, až-sėtryti, iš kur ir abstrahuotas nepriešdėlinis sėtryti. Plg.: r. a. trm. silsė́ti(s), skabìnti(s), stvérti(s), zdairýtis [ir kt.]. Tokį sėtryti aiškinimą gražiai paremia geografija: iš anksčiau pateiktų duomenų matyti, kad sėtryti plotas rytuose (artėjant prie baltarusių teritorijos) betarpiškai pereina į ėtryti plotą. Griežtos ribos tarp tų plotų nėra.

Šaltinis:

Urbutis 1968, 291