Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sūdyti, slobti, liampa, dirginti, gaidrus.

Antraštė:

sū́dyti

Straipsnelis:

Neapsieinama be sunkumų, kai iš to paties pamato ([ide.] *suə- ‘sultys, sunka, sirupas’) kyla, viena vertus, skonio būdvardis, reiškiąs ‘saldus’ (turimos galvoje vaisių sultys) [plg. s. v. a. suozi ‘saldus’, vok. süβ ‘t. p.’, s. i. svādú- ‘gero skonio, gerai kvepiantis, saldus’, gr. hēdus ‘t. p.’, lo. suāvis ‘malonus, džiugus’ ir kt.], kita vertus, žodis, reiškiąs ‘vandenį, skystį traukiantis, rūgštus’ (turima galvoje išrūgos, Käsewasser) [plg. s. v. a. sūr; vok. sauer ‘rūgštus’, lie. sū́ras ‘salzig’ (sū́ris ‘Käse’); s. sl. syrь ‘drėgnas, šlapias’]. Ir kad šių sunkumų būta, rodo tolimesnis vystymasis. Germ. kalbose jokių savitumų nekilo, nes abu žodžiai buvo izoliuoti ir todėl reikšmių sąsajos suvokimas gana anksti išblėso. Kitaip bl. ir sl. kalbose. Čia žodžiai liko palyginti skaidrūs, prie ko nemažai prisidėjo tokie dariniai kaip lie. sū́dyti. Šis veiksmažodis savo garsine forma sūd- (kaip s. i. sūd-) atitinka sritį ‘skaninti, gardinti’, tačiau bl. (ir sl.) kalboje garsiškai glaudžiau susijęs su *sū-ro- ‘vandenį, skystį traukiantis’. Ypatinga homonimijos forma buvo akivaizdžiai panaikinta – iš ide. *suə- kilę žodžiai suvokiami tik kaip išrūgos, Käsewasser, o nebe vaisių sultys. […] Lie. būdvardžio reikšmė vystėsi į ‘sūrų’, dėl siauresnės sąsajos nebe su nurodytu maisto produktu, o su [125] ‘sūriu’. Veikiausiai šitai lėmė pasikeitęs sūrio darymo būdas (anksčiau daugiau rūgusios varškės sūris, vėliau – smarkiau pasūdytas kietas sūris) – tačiau šis spėjimas nėra būtinas. Reikšmės vystymasis buvo taip pat artimas ir v. sūdyti, nes ‘skaninti, gardinti’ ir ‘sūdyti’ yra panašios reikšminės struktūros (faktivai), o ‘rūgštus’ srityje yra tik nutolę reikšmės, su kuriomis galima būtų lyginti (‘rūgti [säuern]?’). Dar žr. sū́ras.

Šaltinis:

Seebold 1984, 124–125

Antraštė:

sū́dyti

Straipsnelis:

Gr. ἥδομαι ‘turėti malonumą’. Remiasi pamatiniu *swād- / swăd-, kuriam randame tikslius ide. atitikmenis. Gr. ἥδομαι turi tikslų atitikmenį s. i. svādate ‘labai mėgti’ (kalbant apie somą) (R. V. 9, 68, 2). Turimas [406] įprastas dubletas su trumpu balsiu svadate, -ti atitinkamai ‘turėti gerą skonį’ ir ‘sukelti gerą skonį’. Veiksmo pavadinimas ἡδοή ‘malonumas’ turi atramą s. i. svā́d-ana ‘kuris sukelia gerą skonį’ (R. V. 5, 7, 6) ir -ana- n. ‘skonis’ Gr. ἧδος ‘malonumas’ bei dūrinių su -ηδής s kamienas gali būti senas, bet tai abejotina, plg. hapaksą prá-svādas- ‘malonus’ (R. S. X, 33, 6) […]. Praes. su nuliniu vokalizmu egzistuoja lie. žodyje sū́dyti, s. i. sūdáyati ir t. t. Praes. su nosiniu yra paliudytas pačioje graikų kalboje, žr. ἁνδάνω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 406–407

Antraštė:

sū́dyti

Straipsnelis:

Oset. axodyn : axost|axwadun : axust ‘ragauti, skanauti’ (specialiai apie jaunesnį šeimos narį): ‘pagal paprotį po vyresniojo maldos pirmasis kąsnis’. Kilęs iš iranėnų *ā-hvād-. Senas preverbo a- ir kamieno *hvad-, arijų *svad- ‘ragauti, skanauti’ suaugimas; plg. svăd-, svā́datē, ā-svādáyati ‘ragauti, skanauti; smaguriauti’, svādu- ‘saldus’, svāda- ‘skonis’, av. hvāsta- (praet. dalyvis) ‘padarytas skaniu’, hudəma- ‘saldumas’; prie šių taip pat priskiria beludžių vād ‘druska’ (← ‘prieskonis’), kurdų xō ‘t. p.’, afg. xvand ‘saldumas’, persų xvāī, xvā ‘skonis’, xvāstan ‘geisti, norėti’ (Horn. Gr. 110, 111), o už arijų kalbų ribų – lie. sū́dyti, anglosaksų swēte, a. sweet, vok. süss, lo. suavis ‘saldus’, gr. ἥδομαι ‘mėgautis laime’ ir kt. (Walde – Pok. II 516 ir toliau). Bc. Муллер. ОЭ III 150; Gr. 26, 58.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 90