Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sagtis, duris, kleinoti, tarmėtyra, triupėti, intė, gožtautas, arūnas, tilžti, šlapdrankis, burtai, pašaras, išgoti, grįžtė, dirva, džekė, gakčioti, baldyti, graudenti, polymas, ešketras, brika(s), gukčioti, tarpinė, be-, tyrė, giedras, dubti, dumba, laipta, veidmainis, dilgsėti.

Antraštė:

sagti̇̀s

Straipsnelis:

Oset. sæxtæg ‘drabužio kilpa’. Klaidinga būtų, iš pirmo žvilgsnio, kildinti iš *sāx-taka-, turint omenyje iranėnų *sāč-, *sāxta ‘rengti, steigti; pritaisyti’ ir pan. (žr. saʒyn). Vis dėlto tokia lyg besiperšianti etimologija susiduria su fonetiniais trūkumais: iš *sāxtaka- lauktume (pagal intervokalinių dusliųjų suskardėjimo dėsnį) *saǧdæg, o ne sæxtæg, plg. *syǧdæg iš *suxtaka-, taǧd iš *taxta ir pan. Todėl žodyje sæxtæg įžvelgiame vieną iš skitų – Europos kalbų izoglosą, pirmiausia turėdami omenyje nepriekaištingus baltų kalbų atitikmenis: lie. sègti, sagti̇̀s, sakti̇̀s, la. sakta ‘sagtis, užsegimas’ ir pan. (Trautmann 252). Baltų kalbų faktai neatskiriami nuo s. i. saǰ-, sañǰ-: sakta- ‘pritvirtinti, prisegti’ ir kt., kuriuos iranėnų kalboje dėsningai atliepia haǰ-, hanǰ- : haxta- (s. persų fra-hanǰ-, sakų ajs-: Bailey, BSOAS 1953 XV 537). Vis dėlto šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų [97] osetinų kalboje paliudytas ne ‘grynas’ iranėniškas, o arealinis-europinis fonetinis žodžio vaizdas (dėl to, žr.: СЕИ 36–40).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 97–98