Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sakai.

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

Gr. ὁπός masc. 'augalo sultys' [...]. Iš retų paliudijimų (pvz., μεθ’ ̔Ολουντίων, SIG 597 B) leidžiama atstatyti žodžio pradžios aspiraciją. Tačiau apibendrinta psilozė beveik nepaaiškinama (jonėnų kilmės?). Šiomis aplinkybėmis gretinama su baltų ir slavų kalbų augalo sulčių pavadinimaigr. ὁπός galima atstatyti ide. *sokwos: lie. plur. sakai̇̃, pr. sackis, s. sl. sokŭ 'sultys'; žodžio pradžioje su sw- lie. svekas 'medžio sakai', la. svakas (plg. tokią kaitą žodžiuose ἕ, ἕξ). Lo. sucus galbūt yra giminiškas, bet rodo kitokią struktūrą – su dvibalsiu eu arba ou. Plg. Pokorny 1044.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 810

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

Dėl lo. sanguis, -inis (s. sanguen, -inis) 'kraujas' Waldė ir Hofmanas (II 474 ir t.) nurodo: Herkunft unklar. Vis dėlto aš manau, kad iš aiškinimų, kuriuos šis žodynas atmeta⁹, [tikrai atmestinas Grošelio (Zbornik Filozofske Fakultate, II 386) aiškinimas, jog jis giminiškas su gr. νεβρός 'elniukas', arm. nerk 'spalva'; dėl pastarojo lyginimo žr. nepalankią Belardi (Doxa 3, 214) nuomonę] kalbininkų dėmesio nusipelnė Vydemano [Wiedement!] (BB 29 315 ir t.) aiškinimas. Jis lo. sanguis gretino su lie. saka irsanguis gretino su lie ,ε'i̇̃, pr. sackis, la. sveķis 'sakai', s. sl. sokъ 'medžio syvai, vaisių sultys', r. osoka 'pūliai su krauju', le., ukr. posaka 'gyvulio kraujas', alb. gjak’ 'kraujas', gr. ὀπός augalo sultys' (plg. Pokorny 1044) prie kurių dabar dar pridursime toch. A saku, toch. B sekwe 'pūliai' (dėl reikšmės plg. Sieg, Siegling, Toch. Sprach. Sprache B I 186, iš dalies Übersetzung und Glossar). Šių formų ide. prototipą dabar reikia rekonstruoti *s(u̯)eqw-. Mano nuomone -n- = žodyje sanguis paprastai turėtų būti kildinamas iš infikso: ide. *s(u̯)e-n-qw- greta *s(u̯)eqw-.

Šaltinis:

Windekens 1960a, 38

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

sackis E. 598 'sakai': lie. sakai̇̃, la. saki arba sakas ME III 645, s. sl. СОКЪ 'sultys, sula, Saft' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 515 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 297

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

[Chylanderis (Xylander, J. von 1835. Die Sprache d. Albanesen oder Schkipetaren) įrodė, kad ide. *s > alb. žodžio pradžios gj- [g’]:] alb. gjak 'kraujas' – gr. ὁπός 'sultys', lie. sakai̇̃, pl. 'pitch', sl. *sokъ 'sultys'.

Šaltinis:

Orel 1985, 279

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

[Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų ankščiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių:] toch. A saku, B sekwe: lie. sakai̇̃, pr. sackis (< *s/v/e-qwo-) [žr.: J. van Windekens. Studies in the Vocabulary of Tocharian. – BSOAS, 12, 1947, 67–70].

Šaltinis:

Топоров 1963c, 242

Antraštė:

sakai̇̃

Straipsnelis:

alb. gjak, -u m., pl. -ra arba gjáqe 'kraujas', bet plg. gr. ὀπός 'augalų sultys', lie. sakai 'derva' 'Harz', s. sl. sokъ 'sultys' [Meyer, p. 136, Huld, p. 104]. Slavai čia turi senuosius: s. s. кръvь f., bulg. кръv, s.-kr. kr̂v, plg. s. air. crū 'kraujas'.

Šaltinis:

Euler 1985a, 112

Antraštė:

sãkai

Reikšmė:

résine

Straipsnelis:

Walde-Hofmann II, 621 ir ypač Ernout-Meillet⁴ 663 nuomonei, kad lo. sūcinum kilęs iš *sŏcinum ar *sŭcinum, plg. lie. sãkas, aš visiškai pritariu pridurdamas, kad buvusiojo *sŏcinum o galėtų paliudyti lie. žodžio sãkai vėlesnis a.

Šaltinis:

Pisani 1968, 10

Antraštė:

sakaĩ

Straipsnelis:

La. pl. sakas (Elgerio ir vienas rankr. žodis) / saki (vakarų Kuržemė) = lie. sakaĩ ‘medžių derva’; pr. sackis ‘t. p.’ (< *-as?) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Atitikmenys slavų (*sokъ > s.-kr. sôk, gen. sȍka, r. сок ‘etc.’; Vasmer III 708) ir gr. (ὀπóς ‘augalų sultys, sula’ < *ὁπóς < *su̯okʷós; Trautmann 248; Vasmer III 708) kalbose paremia ŏ-kamienės formos archajiškumą. Taigi ā kamieno variantas laikytinas latvių kalbos inovacija. La. saki = lie. sakaĩ galėtų būti pliuralizuotas nomen collectivum (r. bl. *sakā́ ‘medžių derva’).

Šaltinis:

Stundžia 1994, 16

Antraštė:

sakaĩ

Straipsnelis:

[Aptariami senosios graikų kalbos o kamieno oksitonai.] Gr. ὀπός < *suokʷ-o-, jei siejamas su s. sl. sokъ, s.-kr. sȏk, sȍka (a. p. c), lie. sakaĩ (a. p. 4) pl. Baltų kalbų atitikmenų kirčiavimas patvirtina oksitonezę, tuo tarpu slavų kalbų atitikmenų kirčiavimas yra nevienareikšmiškas (žr. Illič-Svityč).

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 129