Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sala.

Rezultatai

Antraštė:: sala
Reikšmė:: kaimas
Straipsnelis:: Nėra negalimas dalykas, kad lie. salà, la. sala ‘kaimas’ ir lie. salà ‘iš visų pusių apsuptas sausumos plotas’ yra etimologiškai giminiški. Remiantis pastarųjų reikšmėmis tarmėse (178), lie., la. sala invariantinis požymis ‘iš visų pusių apsuptas sausumos plotas’ įgauna tokias modifikacijas: ‘lauko sklypas’, ‘ariamos žemės, dirvos plotelis tarp pievų’, ‘aikštelė miške’, ‘pievelė vidury vasarojaus ar rugių lauko’, ‘vienos rūšies augalų plotelis’ (Невская Л. Т., Балтийская географическая терминология, М. 1977, 155), plg. sl. trm. остров, ostrów sememas, netekusias požymio ‘apsuptas vandens’… (Толстой Н. И., К ироблеме изучения славянских местных терминов, – Местные географические термины. Вопросы географии, LXXXI, M., 1970, 51). Remiantis semantiniu perėjimu ‘aukštuma vandens apsuptyje’ → ‘lauko sklypas, arimas’ → ‘pieva’ → ‘miškas’, lengvai galima numatyti homonimų lie., la. sala ‘kaimas’ atsiradimą. [Kaimai dažniausiai išsidėstydavo vidury savo žemių – arimų, pievų, miškų.] Lie. sala ‘kaimas’ paplitimas – [Lie. ir br. Paribio zonos.] (LKA I 46). Šnektose yra ir slavizmas selà ‘t. p.’, tai lyg ir rodytų, kad lie. salà gali būti taip pat skolinys, nes čia nuosekliai kietinamas s prieš e¹ [¹ selà duodamas ir Niedermanno žodyne (III 633)]. La. sala (sola) pažįstamas aukštaičių tarmėje (ME III 644, EH II 423; Augšžemniekų dialektika teksti: Latgališkas izloksnes, I, Rīga, 1983, 76). Šie paplitimo duomenys neprieštarauja homonimų lie., la. sala ‘vandens apsuptas sausumos plotas’ atskirų sememų, iš kurių galėjo atsirasti homonimai lie. la. sala ‘kaimas’ geografijai (179). Galima teigti, kad aptartieji homonimai iš tiesų laikytini tos pačios etimologijos, t. y. semantiniais homonimais, [pastaraisiais juos laiko ir V. Urbutis, Lietuvių kalbos leksikos homonimų susidarymo būdai, Filol. m. kand. dis.; V., 1955]. Tokiu atveju lie. salà, la. sala ‘kaimas’ yra tik rytų baltų kalboms būdinga leksema.
Šaltinis:: Smalinskienė 1994, 177–179

Antraštė:: salà
Reikšmė:: kaimas
Straipsnelis:: [Remiantis gausiais ide. kalbų duomenimis (turima omenyje šaknų su prieb. s- *kes-, *ks-, *sk-, *k- paralelizmas) galima rekonstruoti ide. šaknį *tes-/*tos-/*ts- (> *s-) 'uždengti, pridengti, ginti, sergėti, apgobti' bei atsižvelgiant į tai, kad ts > st (s gali ir išnykti), šiam lizdui galima priskirti tokius vedinius:] lie. salà 'kaimas', sergė́ti, sagis 'kelioninė moters suknelė', stógas (toliau pateikti atitinkami kitų ide. kalbų pavyzdžiai).
Šaltinis:: Мельничук 1967 (1969), 66

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: Umbrų presoliafe. Vienas pavyzdys VIa 12 Iguvijos sienų nurodyme. Neverčiamas Bréalio, Bucko, Vettero, von Blumenthalo, Bottiglioni [Manuale dei dialetti Italici. Bologne, Instituto di Glottologia 1954, XXII + 455 p. + 15 iliustracijų]. Devoto, p. 167, pasiūlė 'fundos' gretinamos su solum, neatsižvelgdamas į priešdėlį. Pisani, p. 133, lygina su sl. selo 'villaggio', lie. salà id.; presolia- būtų 'un campo che sta innanzi all’ abitato'. Pighi, Umbrica, p. 43, primena solium 'krėslas', presolia reikštų 'sedili davanti alla casa di Nurpio'. Poultney siūlo 'possibly *fore-area'.
Šaltinis:: Ernout 1961, 127

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: 12. Bendraide. šaknis *sel- 'gyvenamasis būstas; gyvenamoji vieta' pažįstama tik germ., bl. ir sl. kalboms, plg. lie. salà 'kaimas; sala' [78] bei s. v. a. sal, s. saks. seli 'būstas, buveinė, pastogė', langobard. sala 'kiemas; namas; statinys', s. ang. sæl, salor 'rūmai', sele 'namas; būstas, pastogė', s. isl. salr 'kambarys; namas; pl. būstas, buveinė; kiemas', sel (*salja-) 'piemens palapinė, pašiūrė', go. saljan 'sustoti, apsistoti; pasilikti', saliþwos pl. 'užvažiuojamasis kiemas; slėptuvė', s. v. a. salida, s. saks. selitha, s. ang. seld 'būstas, buveinė'; sl. СЕЛО, СЕЛНТКА 'būstas, buveinė' (paralelė go. saliþwos.
Šaltinis:: Чемоданов 1961, 78–79

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: žr. tiẽsti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 138-139

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: Lie. salà ir la. sala aiškintini kaip žodžiai, atsiradę iš pirminio dūrinio *api-sala 'aplink skalaujamas' (lie. sálti 'tekėti') dekompozicijos; plg. panašios darybos slavų ostrovъ < *obъ-strovъ, otokъ < *obъ-tokъ. Galbūt šie baltų žodžiai yra susiję su ide. žmonių buveine: *sel-/ sol-, plg. lie. trm. salà 'kaimas', s. sl. selo 't. p.', lo. solum 'pagrindas, pamatas'. Giminiškas žodis ir pr. salus 'lietaus srautas'.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 215

Antraštė:: salà
Reikšmė:: kaimas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu -lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškais kitų kalbų žodžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltų pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Kaimas. Rytinėse lie. ir la. tarmėse 'kaimas' vadinamas: lie. salà ir la. sala, sola, plg. sl. selo 'apgyventa vieta, kaimas' ir sva. sal 'trobesys, salė', go. saliþwa 'ūkis; gyvenimas'.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 231

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: sal- 'vanduo, stovintis ir tekantis' (Walde-Pokorny II 454, Pokorny IEW 879 t. po sā̆lo 'apytikriai 'banguojantis'', Walde-Pokorny II 452 t., Pokorny IEW 878 t. sal- 'druska, jūros druska', Walde-Pokorny II 505, Pokorny IEW 899 sel- 'šokinėti'): ilyrų upėv. [86] Salon, lo. salum, salus 'neramus bangavimas, upės tekėjimas', v. air. sál, sá(i)le 'jūra', kimrų heli 'jūra' (Walde-Pokorny II 452, Pokorny IEW 878), galų upėv. Salia 'Seille'..., keltų upėv. Sala 'Saale',... norv. dial. sylt f. 'žemas, potvynio apsemtas jūros krantas, maža druskos bala' (Walde-Pokorny II 453, Pokorny IEW 879); pr. salus 'šaltinis, lietaus srautas (Regenbach)', lie. Sãlantas (plg. Fraenkel 758 su pr. upėvardžiu Ramgesalus ir lit. apie upėvardžius ir vietovardžius su komponentu sal-) toliau (Walde-Pokorny, Pokorny IEW prie sel- 'šokinėti'): lie. ãtsala 'bala', sálti 'tekėti', salà 'Insel' (dėl šio žr. ME ir Fraenkel LEW) ir (pagal Fraenkelį) lie. salvė́ti 'lėtai sroventi, lašėti', salavà 'upės sala', pr. salus 'lietaus srautas' (žr. aukščiau, Walde-Pokorny, Pokorny IEW abejur); r. sólot’ 'bala, pelkė', č., slovk. slatina 'pelkė' (plg. s. sl. slatina 'ἅλμη', ukr. solótva 'sūrus vanduo', solótvyna 'druskos bala', bulg. slátina, s.-kr. slȁtina 'druskos šaltinis'...)...
Šaltinis:: Merlingen 1978, 86–87

Antraštė:: sala
Straipsnelis:: Visose ide. kalbose žodžiai, žymintys sąvoką 'sala', susieti su žodžiais, žyminčiais 'vandenį'. Salą žymintys žodžiai gali būti nusakomi kaip 'plūduriuojantis', 'vandens žemė' ir t. t. Lie. sala, la. sala kilo iš lie. salti 'plūduriuoti'. Dar plg., lie. atsala 'stovinčio vandens bala'.
Šaltinis:: Buck 1949, 29

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: Nėra jokios abejonės, kad lie. salà, la. sala neturi nieko bendro su s. isl. salr 'kambarys, namas', o sietini su lie. sálti 'tekėti' ir t. t. Rytinėse lie. ir la. tarmėse vartojamus 'kaimo, sodžiaus' kanoninius žodžius gal ir tiktų minėti, tačiau atsargiai, nes galbūt jų reikšmė tėra antrinė, atsiradusi iš pirmykštės 'остров' reikšmės.
Šaltinis:: Urbutis 1964, 262

Antraštė:: salà
Straipsnelis:: [Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. slobodь ‘frei, könnend’ < *slo-bodi- < *sl-poti-, s. isl. salr ‘Saal, Zimmer’, s. sl. selo ‘Feld, Acker, Ort’, lie. salà ‘Dorf’, s. i. páti- ‘Herr’. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su go. silba ‘selbst’, s. air. selb ‘Besitz’.
Šaltinis:: Kortlandt 2004, 255

Antraštė:: salà
Reikšmė:: kaimas (деревня)
Straipsnelis:: Tarp žodžių giminiškų slavų *selo ‘arimas, laukas (пашня, поле)’ minimi lie. salà ‘kaimas (деревня)’, lo. solum, go. saliþwōs, s. v. a. sal (Фасмер III: 596; Pokorny I: 898; Fraenkel 758). Lieka neaišku, ar *selo ‘поселение’ ir *selo ‘пашня, поле’ yra homonimai, ar galima kalbėti apie genetiškai tapačias leksemas. […] Išsiaiškinti pirminius ryšius padeda kai kurių autorių išsakyta ir Fraenkelio (758) neigiama, etimologija, tapatinanti lie. sala ‘деревня’ ir salà ‘остров, сухое место, возвышающееся среди болот’ (Machek 1956: 192–195; Буга 1912 [Славяно-балтийские этимологии]: 244) ir įtraukianti juos į vieną lizdą su lie. sálti selė́ti [originale seléti] ‘течь, двигаться тихо, незаметно’, kildinamo iš ide. *su̯el- (s. ang. swellen, s. v. a. widerswalm, [vok.] Wasserschwall), taigi sala – tai ‘tai, kas aptekama iš visų pusių’ (plg. r. остров). Semantikos požiūriu ypatingo dėmesio vertas kalbant apie lie. sala ‘деревня’ Fraenkelio minimas baltizmas suom. salo ‘большой, глухой лес’, ‘лесистая местность’, ‘лесная глушь’.
Šaltinis:: Куркина 2006, 159–160