Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: salpa.

Antraštė:

salpà

Straipsnelis:

Prasl. formos *selpati, *solpъ (s. sl. СЛЬПАТИ ‘tekėti’, r. baž. sl. СЛАПЪ ‘vilnis, sūkurys’, s.-kr. slа̏p ‘vilnis, krioklys’ ir kt.) laikomos ide. šaknies *sel- ‘šokinėti’ + išplėstukas p vediniais, plg. tipologinį semantikos pasikeitimą ‘šokinėti’ → ‘tekėti, srūti’ - gr. θρῴσκω ‘šokinėti’, s. i. dhā́rā ‘srovė’ (: ide. *dher-, *dhor-, *dhₑr ‘šokinėti’ Pokorny I 256). Matome, kad sl. leksemos mažiau nutolusios nuo pirminės semantikos (‘šokinėti’) nei bl. atitikmenys, plg. lie. salpà ‘užliejama pakrantės dalis, kurioje kaupiasi nuosėdos’, sal̃pas ‘nedidelė upė, ežero įlanka, sekluma’ (prie minėtų lie. leksemų dažnai prijungiama lie. išselpinė́ti ‘išsiskirstyti, išsivaikščioti’ < ide. *sel- ‘judėti’; K. Būga (RR II 305) abejoja dėl sal̃pas : išselpinėti; paskutiniąją leksemą Būga sieja su lie. sìlpnas, sìlpti.

Šaltinis:

Аникин 1982 (1985) a, 68

Antraštė:

salpà

Reikšmė:

įlanka, užtekis

Straipsnelis:

žr. salpas

Šaltinis:

Stundžia 1994, 26