Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: saugoti, skarda, grodas, dilda, ganytojas, rėtis, šaka, vakaruoti, šiurgždus, būtis, daugi, daugia, lakmena, lekmenis, kuoka, arškėtis, plūgas, pergniauža, kibėti, smakras.

Rezultatai

Antraštė:: sáugoti
Straipsnelis:: Lie. sáugoti ‘стеречь, беречь, охранять’, saugùs ‘надёжный’, ‘осторожный, предусмотрительный’ ir jų artimas giminaitis la. saũdzêt ‘saugoti’ neturi patenkinamo kilmės aiškinimo¹ [¹ Fraenkel LEW II 764: „Etymologie unklar“]. Nei fonetiniu, nei semantiniu pož. nepatenkina siejimas su sl. *xovati (ukr. ховати ‘slėpti’, le. chować ‘t. p.’ ir kt.² [² Berneker E. Slaw. etymol. Wb., Bd. 1, p. 400 - siejimas pateiktas su klaustuku] ar su germ. *seuka- (go. siuks, s. isl. sjúkr, s. ang. sēoc, ang. sick, s. v. a. sioh, vok. siech ‘sergantis, liguistas’)³ [³ Žr. Zupicos ir Ficko nuomonę E. Fraenkelio LEW II 764. Germanų etimol. žodynuose šis siejimas neminimas ir germ. žodis aiškinamas kitaip. Plg Kluge F. Etymologisches Wörterbuch der deutchen Sprache. 20 Aufl., Berlin, 1967, p. 707; de Vries J. Altnordisches etymologisches Wb. 2 Aufl., Leiden, 1977, p. 479]. Šitaip nepaaiškinama reikšmė ‘atsargus’, kuri šiame baltų leks. lizde yra pagrindinė, nors ir ne pirminė. […] Siūloma sáugoti, saugùs aiškinti kaip savyb. įvardžio ir veiksmažodžio šaknies lydinį: sau-goti pažodžiui ‘идти себе’ [‘eiti sau’], ‘atsargus’, ‘būti atsargiam’ (→ ‘saugoti’). Kyla pagunda pagal šią mūsų siūlomą etimologiją lie. sau-gu-s ‘*sau einantis’ → ‘atsargus’ gretinti su tokiais ide. kompozitais kaip lie. žmo-gù-s ‘человек’ (←‘*žeme einantis’), gr. πρές-βυ-ς‘старейшина’ ← ‘priekyje einantis’, antrąjį žodžių saugus, žmogus komponentą aiškinant kaip nulinę [117] ide. *gʷā- ‘eiti’ pakopą su indoeur. labioveliarinio priebalsio gʷ > gu labialinio tembro vokalizacija […]. Bet būdvardis saugus yra antrinis ir devebalinis. Čia tebegyvas senovinis žodžių ir formų darybos modelis, sudaręs ide. medialinės veiksmažodinės paradigmos pagrindą. Turimas galvoje medialinių veiksmažodžių galūnių gr. -μαι, -σαι, -ται, s. i. -se, -te iš ide. *moi ‘man’, *soi ‘sau’, *toi ‘jam’, asmen. įvardžių dat. sg., taip pat tipologinis gr. κεῖ-μαι ir r. лежу себе⁴ [⁴ Georgiev V. Die Entstehung der indoeuropäischen Verbalkategorien. - Linguistique balkanique 18,3, 1975, p. 42; idem. Morphologische Untersuchungen I. Probleme der indoeuropäischen Verbalflexion. Linguistique balkanique 21,4, 1978, p. 23]. Šis aiškinimas leidžia manyti, kad lie. saugoti yra neišsivystęs medius („не развившийся медиум“).
Šaltinis:: Трубачёв 1980 b, 117–118

Antraštė:: sáugoti
Straipsnelis:: [Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. sáugoti, -o (s. lie. atem. prez. sáugti), la. saũdzêt ‘take care of’. Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų paradigmą bendr. aor.-inf. *sáug-ā- : prez. *sáug-m(a)i / *sáug-i-me. Latvių kalboje buvo apibendrintas *i-asmenavimas, kas skatino inf. keitimą *sáug-ā-ti → *sáug-ē-ti.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008b, 188