Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: saule.

Rezultatai

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: saule E. 7 „saulė“: lie. sáulė ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 446 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 299

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Lie. sáulė, la. saũle, pr. saule – bendrabaltiškas pavadinimas *sāul(i)i̯ā, padarytas su priesaga -(i)i̯ā- iš ide. kalbose plačiai paplitusio kamieno -l-, plg. lo. sol (*sāu̯el-, gr. ἥλιος, bet Homero ἠέλιος(*sāu̯elii̯os), go. sauil; plg. skirtingos darybos s. sl. slъn-ьce (*sul-n-).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 213

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Alb. sy m. „akis“. Šio žodžio kilmė yra ginčytina. Dėl fonetikos jis nelygintinas nei su sl. sinǫti „spindėti, žibėti“, go. skeinan, vok. scheinen (G. Meyeris, Brugmannas, H. Hirtas), nei su lie. akìs, sl. oči ir t. t. (Pedersenas ir daugelis kitų mokslininkų), nei su go. hveits „baltas“, lie. szvîdus „spindįs, žėrįs“, s. i. çvindate „spindi“ (O. Wiedemann). Alb. *syn iš pamatinės formos *sūn, šis žodis priartėja prie saulės pavadinimo germanų kalbose: go. sunno ir sunnin, s. v. a. sunna iki šiol lyginamas su iranėnų: av. xvang „saulė“, xvanvant. Dėl semantinės raidos gretintinas su s. air. sūil „akis“, lo. sol, gr. ἥλιος, [go. sauil, lie. sáulė] ir t. t. Žodžio fonetika (pirminis s prieš u perteikiamas s) nėra be paralelių. Šiomis aplinkybėmis iškyla reliatyvių teorijų peržiūrėjimas dėl s traktavimo albanų kalboje.
Šaltinis:: Çabej 1965d, 62–64

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Gr. ἥλιος„saulė“ [410...]. Hesichijaus pateikta Kretos glosa (tačiau pagal Heraklidą iš Mileto pamphilų plg. Bechtel, Gr. Dial. 2, 667) ἀβέλιοςleidžia atstatyti ᾱ̔ϝέλιοςiš *σαϝέλιος. Šaknis atstatoma su aiškiu vokalizmu *sāwel- *sūl-. Toks pat vokalizmas, kaip graikų, yra ir go. sauil greta *sāul- lie. f. g. vedinyje sáulė, bei kimrų haul m. S. i. remiasi *sūl-, sū́ra- bei sū́rya m. „saulė“ (greta súvar- n. kilusiu iš *suwel-). Nulinis vokalizmas taip pat yra airių žodyje sūil „akis“, o lo. sōl remiasi *swōl-. Kaip rodo av. hvarə „saulė“ (plg. s. i. súvar- n.) ryšys su gatų gen. xvə̄ng, šios skirtingos formos yra kilusios iš neutr. -l-/-n- kamieno. Panaši kaita tarp go. sauil n. ir f. g. vedinio sunno, vok. Sonne ir t. t. Dar žr. Benveniste, Origines 11–12; Ernout-Meillet s. u. sōl, Pokorny 881.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 410–411

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Oset. xūr/ xor ‘saulė; saulėtas’ perkeltinė reikšmė ‘laimė’. S. iranėnų *hwar- (ide. *swel-) ‘saulė’ osetinų kalboje turėjo duoti *xær/xwær, plg. xæryn/xwærun ‘yra’, xædæg/xwædæg ‘pats’ ir kt. Dėl to oset. xūr/xor reikia kildinti iš netiesioginio (gen.) linksnio *hūr- su antriniu stipriuoju balsių kaitos laipsniu; plg. av. hūrō, s. i. sūras. Kitos iranėnų formos taip pat atsispindi iš dalies *hwar-, iš dalies *hūr-: persų xur, xor (plg.: Hübschmann. PSt. 57₅₀₅), pehlevi xwar, kurdų xūr, xor, xwar, guran. hur (KPF, Abt. III, Bd. II 73), afg. nwar (← *nhwar ← *hwar-) (Morgenstierne. EVP 54), Pamyro š. x́ir, bart., or. xur, xor, ruš., chuf. xor, s. xer, jazg. xəwůr, jagn. xur, sogdų *xȏr, *xwer (budistų γwr, man. xwr krikš. xwyr), chorezm. xwyr, xyr, ’xr (Henning. Khwar. 12; Henning, MacKenzie 57), av. hvar-, s. persų *uvar- elamiškuoje tikrinio vardo Umardadda = (H)uvar-dāta ‘saulės duotas’ pagal Miθradāta- ir pan. transkripcijoje (Mayrhofer. Onamastica Persepolitana. Wien, 1973, 245), s. i. svar, s. sl. slьnъce, r. солнце, lie., la. sáulė, go. sauil, s. isl. sol, lo. sol ir pan. (Pokorny 881). Skitų ir sarmatų varduose: Χοροαθος = oset. *xorwac ‘saulės pasiuntinys’ (?); Χοροξατος = oset. xūræxsad ‘saulės nupraustas’; galbūt ir Χοφραζμος, jeigu Χορφαζμ metatezė = oset. xūrfæzm ‘pamėgdžiojantis saulę’. Iranėnų xor, kontaminuodamas su europos kalbų *sol- (apie tai žr.: [274] СЕИ passim), galėjo duoti kompromisinę formą *xol, iš kurios ir vieno skitų brolių pradininkų vardas Κολαξαις = xol-a-xšaya- ‘Saulės Valdytojas’. Kitų dviejų brolių vardai Λιποξαις ir ̓Αρποξαις atitinkamai aiškinami kaip ‘Žemės Valdytojas’ ir ‘Vandenų Valdytojas’. Paraleliai egzistavo iranėnų *hwan-, *hūn-, žr. oset. xūssar/ xonsar ‘pietų šalis’. Dar žr. xūrawwon, xūrærdyn, xūrgon, xūrgyn, xūrnygoylæn, xūryskæsæn, xūrtwan, xūrxætæn, xūrzærin, ærtxūron. Вс. Миллер. ОЭ II 52, 53, III 142; Gr. 26; Hübschmann. Oss. 69; ОЯФ I 18, 70, 168; СЕИ 39–40; Эдельман, ВЯ 1977 IV 84₉; Bielmeier 257.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 247–248

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [Nagrinėjama lo. sōl ‘saulė’ kilmė.] Rekomenduotina ar. *suu̯ar kildinti iš ide. *suə-el. Šio daiktavardžio šaknies elementas tuomet rekonstruotinas kaip *suə- (silpnasis laipsnis). Pailgintasis laipsnis galėtų būti *sawə-⁸ [⁸ Lie. sáulė be problemų galima vesti iš ide. *sawə-l-iyo-].
Šaltinis:: Bammesberger 1985a, 112

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [5] Pagal ide. žodžius atstatyta saulės paradigma, paraleli ‘ugnies’ paradigmai, būtų: nom. *seh₂-ul, gen. *sh₂-uen-s, kaip nom. *peh₂-ur, gen. *ph₂-uens […] [8] Baltų kalbų, pvz., lie. sáulė, žodžiai yra ide. *seh₂ul tąsa.
Šaltinis:: Beekes 1984, 5–8

Antraštė:: saulė
Straipsnelis:: [Paaiškėja iki šiol nepastebėtas tarpusavio atitikimas tarp ural. *j-, kartv. *ʒ̂ (tradicinės notacijos *ʒ¹), sem.-cham. *ʒ, ide. *s, dravid. *č-, tiurk. *j, mong. *s, tung. *s-, *š-:] Nostr. *ʒa/q/LU „šviesti, švytėti“: sem.-cham. *ʒ̂ʌql- „šviesus, dienos šviesa“, ide. *sā̆wel-/ *sū̆l- „saulė“, [169], (< *sehwel-/*suhl-?), ural. *jeLa- „švytėti“, jukagir. jelode „saulė“, tiurk. *jālč- ar *jalč „šviesti, saulė, žaibas“. Ide. *sāwel-/*swel-/*sūl- (variantai *sawel-, *sul-?) „saulė“: ved. suvar „saulė“, gen. sūraḥ, gr. kret. ᾱ̔φέλος „saulė“, homer. ἠέλιος, lo. sōl „saulė“, lie. saulė, s. sl. слъньце, go. sauil „saulė“. Variantas *swen-/*sun- < *swel-n-, *sul-n (*-n- yra netiesioginių linksnių rodiklis) [Walde-Pokorny II 446; Pokorny 881–2].
Šaltinis:: Долгопольский 1972 (1974), 169–170

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [Pateikiu pavyzdžius, rodančius vykus metatezę u̯a > au, į kurią lingvistai arba visai neatsižvelgia, arba labai mažai kreipia dėmesio:] s. i. svàr n. „Licht, Sonne; Himmel“, av. var, g. xv- n. „Sonne, Sonnenball; Sonnenlicht“ : lie. sáulė f. „Sonne“.
Šaltinis:: Otrębski 1971b, 189

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Paralelė atvejui bl. *obel- : sl. *(j)aboln- yra saulės pavadinimas: vietoj bl. l kamieno, iš kurio kildintinas bl. ē kamienas *saul-ē- (plg. lie. sáulė, la. saũle, pr. saule), slavų prokalbėje būta l ir n kamieno (plg. go. sunno, s. v. a. sunna ‘Sonne’) kontaminacijos *sъlnь- (plg. s. sl. бе(з)сльная ‘ohne Sonne’; r. по́солонь ‘nach dem Lauf der Sonne, von Osten nach Westen’; le. podsłon; č. výsluní ‘Sonnenseite’, r. dial. у́солонь ‘schattiger Ort’) ir *sъlnьce iš *sŭlni-ko ‘Sonne’.
Šaltinis:: Eckert 1969, 14

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Jotvingių ʃała ‘saulė’, plg. lie. sáulė, la. saũle, pr. saule.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [Pagal R. Lanszweertą, Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes, Frankfurt am Main, 1984, p. XII, baltų prokalbėje veikė pusiau pastovus fonologinis dėsnis, pagal kurį trumpasis balsis yra sinkopuojamas po ilgojo pradinio skiemens. Tik taip galima paaiškinti tam tikrus žodžius:] lie. sáulė, la. saũle, pr. saule < bl. *sāulē- < *sāu̯el-ē-, kuris yra antrinis darinys kaip gr. ἀέλιος < *sāu̯el-io-.
Šaltinis:: Heidermanns 1998, 83

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Ide. žodžio ‘saulė’ rekonstrukcija yra sudėtinga. Graikų jon.-at. ἠέλιος, dor., eol. ἀέλιος, ir baltų pr. saule, lie. sáulė, la. saule (< *sāwel-, *sāul-) rodo, kad bent nom.-acc. sg. buvo diftongas au. Avestos huuarɘ, xʷɘ̄ŋg ir germanų (go. sauil, sunnō ir kt.) rodo buvusį heteroklitą -l/-n-. S. sl. slъnьce galėtų būti l ir n kamienų kontaminacija.
Šaltinis:: Euler 2000, 71

Antraštė:: saulė
Straipsnelis:: žr. žemė
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 159

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: Lie. sáulė, kaip ir saũle, pr. saule, yra iš bl. *sáuljā, kuris buvo l/n heteroklitas. Jo paradigma:
Šaltinis:: Mažiulis 1995a, 45–48

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [Pristatomos etimologijos, aiškinamos kaip „Schwebeablauto“ variantų rezultatas.] Bl. sáulė atitinka ide. *sewH-l- : *sowH-l-, dar plg. go. sauil. Kitose kalbose saulės pavadinimai atitinka ide. *sweH-l-, plg. gr. séhl- : hélios, *swoH-l-, plg. lo. sól, sólis, *suH-l-, plg. s. i. súrah, súrya, *sHl-, plg. prasl. sl-nь-ko.
Šaltinis:: Ondruš 2003, 94

Antraštė:: sáulė
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 82 protoslavų/protobaltų *sъlnьce/saulijā, br. sonca, ukr. sonce, r. solnce, lie. sáulė, la. saule, pr. saule, narevų ʃała.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 339

Antraštė:: sáulė
Reikšmė:: sun
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ō : *ū̆ kaita, ją turi mažiausiai trys germanų žodžiai: *fōr, *funaz ‘fire’; *sōl, *sunaz ‘sun’ ir *krōhō, *krukkaz / *krūkᵏaz ‘jug’. Rekonstruojami trys pragerm. *sōl, *sunaz ‘sun’ kamieno variantai: 1. *sō(e)l: go. sauil n. ‘t. p.’, s. isl. sól f. ‘t. p.’; 2. *sunna/ōn-: go. sunno f., dat. sunnin m. ‘t. p.’, s. isl. sunna f. ‘t. p.’, s. vok. a. sunno m. ‘t. p.’, sunna f. ‘t. p.’, s. ang. sunna m., sunne f. ‘t. p.’; 3. *suil-: ?go. sugil, s. ang. sigel-hweorfa m. ‘eliotropum’. Protoide. žodis, reiškinatis ‘sun’, paprastai rekonstruojamas kaip heteroklitikas. Toks jis paliudytas Avestoje: nom. juuarə̄, gen. xvə̄ṇg ‘sun’ < *suH-l̥, *sHu-en-s. Susiejus su gr. dor. ἀέλιος, lo. sōl, lie. sáulė ir, žinoma, go. sauil < *seh₂u(e)-, ide. paradigma paprastai rekonstruojama arba *séh₂u-l, *sh₂u-n-ós, arba *séh₂u-l, *sh₂u-én-s.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 323

Antraštė:: sáulė
Reikšmė:: Sonne
Straipsnelis:: [Aptariamas žodis ‘saulė’ skirtingose ide. kalbose.] S. i. sū́riya- ← sū́rya- ‘Sonnengot’ < *súh₂l-i̯o- ‘Sonnenwesen’ yra antrinis endocentrinis darinys, atsiradęs iš s. i. sū́ra- ‘Sonne’ < *súh₂l-o- < *sh₂-úl-o-, kas yra individualizuojantis darinys iš ide. *séh₂-u̯l̥ / *sh₂-u̯én- ‘Sonnenlicht’, o gr. hom. ἠέλιος, atik. ἥλιος ‘Sonne, Sonnengot’ < *hāu̯elii̯o- < *sah₂u̯él-ii̯o- yra darinys iš lokatyvo < *sah₂-u̯él-i ← *sh₂-u̯él-i (plg. gr. Hom. ἠλίβατος ‘schroff, steil’ < *ἡελί-βατος < *hāu̯eli-gʷato- < *sah₂u̯éli-gʷh₂to- ‘ins Sonnenlicht (empor-)geschritten / gestiegen’), o tuo tarpu, kad lie. sáulė, la. saũle ‘Sonne’ < bl. sául-ijā yra antrinė substantivizacija iš priklausomojo būdvardžio *sah₂-ul-ih₂ó- ‘zum Sonnenlicht gehörig’.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 324–325