Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
seĩtas
Straipsnelis:
Germ. seiþ-a- ‘burti, kerėti, zaubern’ (s. isl. síða ‘t. p.’, seiðr ‘Zauber (gesang)’) [391] lygintinas su panašios reikšmės keltų ir bl. daiktavardžiu. Toliau galime lyginti su giminiškų keltų žodžių šeima, kurie yra išplėsti kitokiu formantu. Abiejų kalbų leksemos žodynuose pateikiamos lizdu sei- ‘sieti, rišti, binden’, tačiau šis gretinimas įtikinamai nepagrindžiamas, plg. kimr. hud ‘burtai, kerai’ (*soit-), lie. seĩtas ‘simbolis, pranašystė, talismanas’ (: saĩtas ‘Band, Fessel’ ?). Šaknimi sei-b(h)- remiasi : s. air. síabair ‘vaiduoklis, šmėkla, dvasia’, siabraid ‘paverčia, buria’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 391–392

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas