Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: selėti, švilpti, statyti, ėžgė, kibti, budukas, brėškis, vynsliektis, išsižagti, nuosaka, sklimbys, gliaumus, katis, gaurė, ė, uodega, velėnuoti, vykis, lunkausis, liūbėti, tuktas, ranka, ašokliai, blinda, maurė, skrieti.

Rezultatai

Antraštė:: selė́ti
Reikšmė:: „šliaužti“
Straipsnelis:: Alb. shlligë f. „gyvatė; mažas drakonas; pikta moteris“. Gretintinas su s. air. selige „vėžlys“, air. seilche „sraigė, šliužas“, lie. selù, selė́ti „šliaužioti“, gr. εἰλίκοδας„velkantis kojas“. Tai įrodė N. Joklis. Mažiau patikima giminystė su lo. limax „sraigė, šliužas“, lie. sliẽkas ir t. t., kurią pasiūlė M. Lambertz.
Šaltinis:: Çabej 1966a, 30

Antraštė:: selė́ti
Reikšmė:: „sėlinti“
Straipsnelis:: S. air. selige m. „vėžlys“, glosa „testudo“, vėliau seilche ir taip pat „sraigė“ RC XX 410.3. Gali būti susieta su saile „seilės“, iš kur forma seile, sele, kurią paėmė pastarasis žodis (žr. atskirai)? Tai labai abejotina. M. O’Brien juos susieja su lie. selù [S81], selė́ti „šliaužti, įsėlinti“ dėl dabartinės formos selide „sraigė“, kuri, manoma, kilusi iš *selit „tas, kas šliaužia“ [iš nepaliudyto veiksm. kamieno *sel- „šliaužti“]. Taip pat žr. LIS 292, WP II 506 ir Pok. 900.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s81–82

Antraštė:: selė́ti
Straipsnelis:: Germ. sleik-a- ‘sėlinti, slampinti, šlaiužti, slinkti, schleichen’ (s. v. a. slihhan ‘schleichen, langsam gehen’, v. ž. ol. sliken ‘t. p.’) [428] siejasi su struktūriškai vientisa germ. leksemų grupe ‘sėlinti, šliaužti, slinkti’ – ‘ropoti, rėplioti, kriechen’ – ‘slysti’ (plg. gleid-a). Pavyzdžiai, iš vienos pusės, liudija apie išskirtiną *slei-/*sel- (pastaroji prastai paliudyta), iš kitos – apie (s)lei- (su s-mobile). Antrojoje grupėje į akis krenta reikšmė ‘lipnus, gleivėtas, glitus’ ir pan. Galbūt turime reikalo, tiesą sakant, su giminiškų žodžių šeima, o galbūt su šaknų *slei- ‘schleichen, kriechen’ ir *lei- ‘prilipti, prilipdyti, būti gleivėtam’ kontaminacija [Wurzelmischung – A. G.]. Germ. sleik-a- galime tiesiogiai gretinti su air. fo-slig ‘überschmieren’, s. sl. slьzъkъ ‘glitus, slidus, šlapias’, gr. λίγδην ‘oberflächlich berührend, streifend’. Šaknis *sel- slypi: lie. selù, selė́ti ‘schleichen, leise auftreten’ bei fonetiškai neaiškus s. i. tsariti ‘schleicht an’, av. srvant ‘anschleichend’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 428–429

Antraštė:: selė́ti
Straipsnelis:: Lie. selė́ti „крастся идти крадучись“ savo forma ir reikšme artimas r. шляться < sьlěti (sę), plg. vanduõ lig var̃tų atsãlo. Tai liudija ir ide. veiksm. *sel- „judėti“, kurį Walde ir Pokorny skiria į sel- „пригать“ ir sel- „ползти“. Lie. sálti „tekėti“ (plg. atsãlo) ir selù, selė́ti „красться“ yra kilę iš vienos ide. šaknies *sel- „judėti“.
Šaltinis:: Трубачев 1957a, 37

Antraštė:: selė́ti
Straipsnelis:: Šiaur. ir vak. germ. žodis „ruonis“ (s. isl. selr, n. isl. färö, norv. sel, s. ang. seolh, vid. ang. sele, s. v. a. selah, šiaur. fryz. selich [ir kt. pvz.] < germ. *selxaz) ide. kalbų rėmuose kažin ar gali būti paaiškintas. Germ. *selxaz bandyta sieti (Fick III⁴ 436; Falk-Torp, Norweg.-Dän. etym. Wb. 1231; WP II 506) su šaknimi *sel- „šliaužti, slinkti, sėlinti“, kuri slypi lie. selù, selė́ti „šliaužti, slinkti, sėlinti“ ypatingai alb. shligë „gyvatė, žaltys“, air. selige „testudo“, vid. air. seilche „vėžlys, sraigė“ (tekste nurodoma kiti bandymai etimologizuoti germ. *selxaz, bet juose bl. leksika neminima – A. G.). Visos šios etimologijos neįtikinamos. Germ. *selxaz laikau skoliniu iš ryt. finų, plg. suom. hylje „ruonis“, karel. hüleh, wot. ülle [ir kt. pvz.] [65]. Bendrosiomis ryt. finų lytimis laikytinos *šülke (suom. trm. hylki), *šülγ (est. hülges). Taigi santykis germ. *selxaz : ryt. finų *šülγ nėra atsitiktinis, nes germ. ir finai siekiasi savo teritorijomis.
Šaltinis:: Schindler 1966a, 65–66

Antraštė:: selė́ti
Reikšmė:: „slysti“
Straipsnelis:: S. air. sleth f. legalus žodis, reiškiantis netikėtą moters turėjimą per miegus skirtingai. Nuo forcor, kuris implikuoja prievartą ir reiškia išžaginimą. Iš kur gen. lanamnas sleithe „netikėtas lytinis santykis“. Žr. Recht 71 ir 255, ZCPh XVI 224. Ped. II 649 sugretino su šaknimi, kuri germ. kalbose reiškia smulkią vagystę arba pagrobimą: go. stilan, s. v. a. stelan ir t. t., kas yra mažai patikima. O’Brien, Et. Celt. Aiškino kaip kilusį iš šaknies *sel-, išsaugotos lie. selù, selė́ti „slysti“, iš kurios taip pat kilo dab. air. selide „sraigė“ (atskirai žr. selige „vėžlys“), Pok. 900. Duodama galimybė atiduoti pirmenybę J. Lotho, ACL III 40, aiškinimui, žodyje sleth įžvelgia valų ffled ekvivalentą. Šis žodis Tal. 124.25 = 13,26 su epitetu called „santūrus“ arba „puikus“ reiškia „lytinis aktas, coitus“. Be to, juo nusakoma „įdomus juokavimas“ arba „apgaulė“, nyd fled „tai nėra apgaulė“ MA 208 a 10. Air. sleth ir valų ffled ryšys žodžio pradžioje suponuoja sp- ir jį J. Lothas lygina su gr. σπλεκόω„futuo“ (Aristoph. Lysistr. 152) bei su s. i. spr̥çati „jis liečia, siekia“, sparçaḥ „geidulingo kontakto būdas“.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s130

Antraštė:: selė́ti
Reikšmė:: tykoti, sėlinti; stengtis rūpintis, ryžtis
Straipsnelis:: Lie. selė́ti, sẽla / -i / -ė́ja, -ė́jo ‘tykoti, sėlinti; stengtis rūpintis, ryžtis’ < *sel- ‘schleichen, slinkti, sėlinti’ > bl. *sel- / *sal- ‘slinkti, tekėti’ Veiksmažodis selė́ti turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose, pvz., s. i. tsárati ‘sėlina’.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 226